Universiteto dėstytojas: „Nevertinu žmonių pagal jų mitybos principus“

D. Martinelli pasakoja, kad mintis rašyti laiškus sūnui gimė nusprendus jį auginti vegetarą. „Tapęs tėvu gauni daugybę atsakomybių. Turi priimti sprendimus už savo vaiką. Skirtingų tėvų sprendimai gali skirtis – kas vienam atrodo teisinga, kitam gali netikti. Pavyzdžiui, vieni tėvai visomis išgalėmis stengiasi apsaugoti vaiką nuo ligų, o kiti mano, kad susirgti visai naudinga, nes taip organizme gaminasi antikūnai. Vieni krikštija, kiti – ne.

Kai už savo vaiką priimi ne tokį populiarų sprendimą – nutari jį auginti vegetarą, – gali būti tikras, kad vaiko gyvenime ateis momentas, kai jam kils klausimų, kodėl taip nusprendei.

Kai už savo vaiką priimi ne tokį populiarų sprendimą – nutari jį auginti vegetarą, – gali būti tikras, kad vaiko gyvenime ateis momentas, kai jam kils klausimų, kodėl taip nusprendei.

Natūralu, kad ūgtelėjęs ims teirautis, kodėl bendraklasiai nėra vegetarai, kodėl žmonės žudo gyvūnus ir pan. Pamaniau, kad būtų puiki mintis tuos atsakymus iš anksto surašyti į laiškus ir vėliau kartu su sūnumi juos aptarti, – kalba pašnekovas. – Taigi, pradžioje ši knyga buvo tik asmeninis tėčio ir sūnaus reikalas.

Kuo labiau gilinausi į tuos laiškus, tuo darėsi aiškiau, kad jie skirti ir visuomenei. Juk būtent visuomenė darys spaudimą mano sūnui dėl to, kad jis vegetaras: galbūt bendraklasiai šaipysis, suaugusieji pamokslaus, kad tokia mityba nėra sveika ir t. t. Taip iš privataus projekto laiškai sūnui tapo vieši. Paragintas keletą laiškų perskaičiusios kolegės nutariau išleisti knygą „Laiškai sūnui vegetarui“.“

TAIP PAT SKAITYKITE: Kad pirmosios vaiko dienos darželyje būtų lengvos: gudrūs patarimai tėvams

Mėsos nevalgo du dešimtmečius

Pats Dario vegetaru tapo prieš 20 m. „Kuris laikas domėjausi gyvūnų teisėmis ir vegetarizmu. Vieną vakarą grįžęs į namus neradau nieko kito, kuo numalšinti alkį, todėl suvalgiau sūdytos jautienos gabalėlį. Visą naktį prasikankinau dėl sutrikusio virškinimo ir priėmiau tai kaip ženklą, kad metas pasiryžti visiškai nebevalgyti mėsos, – pasakoja. – Galima sakyti, kad visi aplinkiniai buvo prieš mano sprendimą. Sulaukiau visko: komentarų, argumentų, pokštų, visi norėjo paklausti ar pašmaikštauti, kad neturėsiu, ko valgyti, kad augalai taip pat jaučia skausmą ir kt., mama skatino atlikti kraujo tyrimus. Beje, daugelį stereotipų vėliau aprašiau laiškuose.

Dabar suprantu, kad aplinkinių abejonės ir mano pastangos apginti savo poziciją išėjo į naudą. Norėdamas atremti skeptikų argumentus, labai daug domėjausi. Galima sakyti, esu gerai pasikaustęs vegetarizmo, veganizmo klausimais. Ko gero, jei nebūčiau jautęs spaudimo iš aplinkos, knygos „Laiškai sūnui vegetarui“ nebūtų buvę.“

Rašytojas nemistifikuoja vegetarizmo ir netvirtina, kad atsisakęs gyvūninės kilmės produktų tapo sąmoningesnis, aplinkai ir gyvūnams jautresnis žmogus. D. Martinelli visuomet mylėjo gyvūnus, dalyvavo įvairiose socialinėse iniciatyvose prieš medžioklę, kailio dėvėjimą, cirkus ir kt. „Net ir pats racionas pernelyg nepakito. Visuomet labiau už mėsą mėgau pastą (red. makaronus), – šypsosi italas. – Daugelis tradicinių mūsų patiekalų yra vegetariški. Tikrai nieko nepraradau, priešingai – atradau daugybę naujų produktų ir skonių.“

Sūnus nėra ragavęs mėsos

Gydytojai taip pat yra išsilavinę ir suvokia, kad jei vegetarui vaikui trūksta geležies ar jis susirgo, nėra kalta vien mityba. Kartais ligas lemia paveldėjimas, o kartais tiesiog prastas oras

„Dar prieš sūnui gimstant buvo nuspręsta, kad auginsime jį vegetarą. Esu labai dėkingas žmonai Linai už toleranciją (ji nėra vegetarė). Daug kalbėjomės apie vegetarišką mitybą, ieškojome kompromisų, nors, tiesą sakant, didelių prieštarų nė nebuvo. Be to, vaikas yra sveikas, energingas, kūrybingas – jis gyvas pavyzdys, kad vaikams vegetarams viskas yra gerai, – kalba D. Martinelli. – Tačiau teko susidurti su įvairiomis aplinkinių nuomonėmis. Kai kurie argumentai buvo gana komiški. Pavyzdžiui, kai kas nors man sako, kad neįmanoma būti gyvam vien maitinantis vegetariškai. Man, nors esu vegetaras, yra daugiau kaip 20 metų! Kažin, kaip paaiškinti mano egzistavimą? Ko gero, esu vaiduoklis (juokiasi).

Taip pat juokinga, kai visavalgiai tikina, kad mano sūnus nesveikai maitinasi, o patys vaikus maitina dešrelėmis ir kitu greituoju maistu, kurio sudėtinės medžiagos Pasaulinės sveikatos organizacijos įtrauktos į pavojingų kancerogenų sąrašą. Kai kurie populiarūs gyvūninės kilmės maisto produktai pavojingi tiek pat, kiek rūkymas!

Vis dėlto noriu pasidžiaugti, kad tolerancijos ir žinių apie vegetarišką, veganišką mitybą vis daugėja. Gydytojai taip pat yra išsilavinę ir suvokia, kad jei vegetarui vaikui trūksta geležies ar jis susirgo, nėra kalta vien mityba. Kartais ligas lemia paveldėjimas, o kartais tiesiog prastas oras.“

TAIP PAT SKAITYKITE: Vaikai nevalgo sveiko maisto? Moteris sugalvojo puikų triuką

Perauklėti kitų nesistengia

Bene 90 proc. D. Martinelli artimųjų, draugų ir kolegų sudaro visavalgiai, tačiau rašytojas stengiasi pokalbių apie mitybą neprovokuoti. „Metams bėgant išmokau ramiau į tai žiūrėti, rečiau ginčytis. Visgi, jei manęs ko nors paklausia, mielai atsakau.

Paskutiniu metu dažniau diskutuoju apie etinius vegetarizmo aspektus. Daugeliui vis dar smalsu, kokie vegetarinės mitybos pranašumai. Na, visų pirma nedidinu 170 mlrd. kasmet mėsai nužudomų gyvūnų skaičiaus. Paminiu, kad valgantys mėsą prisideda prie miškų kirtimo ir oro taršos. Tik pagalvokite, mėsos industrija su kiekvienu užaugintu jautienos kilogramu orą išmetamosiomis dujomis užteršia tiek pat, kiek automobilis, nuvažiuojantis 100 km.

Savo nuomonės ir gyvenimo būdo niekam nesistengiu primesti ir žmonių nevertinu tik pagal mitybą. Man atrodo, kad geras žmogus tiesiog neturėtų valgyti mėsos.

Taip pat atsisakę mėsos galėtume užauginti daugiau maisto skurstančioms šalims. 1 kg jautienos užauginti reikia 30 kv. m. dirbamos žemės, 1 kg kiaulienos – 20 kv. m, paukštienai panašaus kiekio. O 1 kg vaisių, daržovių ir javų visiems kartu tereikia 5 kv. m, – vardija profesorius. – Tačiau savo nuomonės ir gyvenimo būdo niekam nesistengiu primesti ir žmonių nevertinu tik pagal mitybą. Net neabejoju, kad ir aplinkiniai norėtų kokį nors mano įprotį ar kelis pakeisti, tačiau tai netrukdo mums būti draugais ar kolegomis.“

Gerbtų kitokį sūnaus pasirinkimą

Knygos autorius pasakoja, kad sūnus, žinodamas, jog gyvūnai žudomi tik dėl malonumo juos valgyti, kartais jau išrėžia pamokslą artimiesiems, ką mano apie mėsos valgymą, tačiau neatmeta galimybės, kad ateityje jo nuomonė gali pasikeisti.

„Tikrai jo nesmerkčiau ir negalvočiau, kad padariau spragų auklėdamas. Kol kas visos žiaurios maisto, pieno pramonės realybės jam nepasakoju, nenoriu traumuoti. Tačiau augdamas jis susižinos visą tiesą, kuri ir nulems galutinį sprendimą. Ir knygoje rašiau, kad mylėsiu sūnų bet kuriuo atveju, – atvirauja. – Tėvystė – tarsi daiktų dėliojimas ant stalo. Stengiuosi padėti kuo daugiau ir paaiškinti, ką reiškia kiekvienas iš tų daiktų, kaip juos naudoti. Tik pats sūnus galiausiai pasirinks, kurie daiktai jam naudingi. Su vegetarizmu lyginu ir antirasizmą, pacifizmą, meilę 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių rokui, aistrą kai kurioms sporto šakoms...“

Būti vegetaru nėra sunku

„Ypač kai tavo sprendimas yra paremtas etiniais dalykais. Kai į priekį veda idėja, galima įveikti visas kliūtis, net mirtį, ir nė akimirkai neprarasti ryžto. Kai žmogus nusprendžia tapti vegetaru ar veganu, nes nori apsaugoti gyvūnus ir neteršti aplinkos, nereikia jokių padrąsinimų ar patarimų, kaip nesuklupti.

Kas kita, kai atsisakyti gyvūninės kilmės produktų reikia dėl sveikatos. Tada blaškomasi tarp dviejų – noro būti sveikam ir baimės prarasti valgymo malonumą. Kalbant atvirai, manau, nuo vegetarizmo daugelį žmonių sulaiko būtent baimė atsisakyti malonumo valgyti mėsą... Mėsa tiesiog yra skani, taigi vienintelis būdas atsisakyti jos yra naujai atrasti dar malonesnius skonius. Mano patarimas būtų nueiti į gerą restoraną ir paragauti vegetariškų patiekalų. Jei turite draugų vegetarų ar veganų, įsiprašykite į svečius ir turėsite galimybę paskanauti patiekalų be mėsos.

Yra šimtai kulinarinių knygų ir interneto svetainių su vegetariškais patiekalais – paeksperimentuokite. Atkreipkite dėmesį, kad net puikiausi kulinarai šiuo metu leidžia vegetariškų patiekalų knygas – Jamie Oliveris ir net mūsų Beata Nicholson. Galiausiai pavaikščiokite po prekybos centrus ir turgelius – ten daugybė produktų, kurių anksčiau net nepastebėjote. Atminkite, už dešrelių ir bulvių plyti visas pasaulis“, – sako D. Martinelli.

Vegetarizmas – ne mados dalykas

„Kai kalbame apie žmogaus teises, antirasizmą, feminizmą ir kitus svarbius civilizacijos pasiekimus, turime nepamiršti, kad tam tikru metu jie taip pat buvo vadinami „mada, kuri praeis“. Labai dažnai girdžiu, kad veganizmas yra tik mados klyksmas, kuris netrukus bus pamirštas. Su visa pagarba – aš nesutinku.

Labai dažnai girdžiu, kad veganizmas yra tik mados klyksmas, kuris netrukus bus pamirštas. Su visa pagarba – aš nesutinku.

Jau nuo 8-ojo dešimtmečio pradžios vegetarų ir veganų skaičius pasaulyje nuolat auga. Šiuo metu pasaulyje yra per 300 mln. nevalgančių gyvūninės kilmės produktų. Tai tikrai ne mada, kuri vieną dieną tiesiog praeis, – įsitikinęs D. Martinelli. – Negaliu kategoriškai teigti, kad mėsos nevalgantys žmonės yra sąmoningesni, tačiau, kaip sakė M. Gandhi, apie tautos didybę ir jos moralinį progresą galime spręsti iš to, kaip ji elgiasi su gyvūnais.

Kitas garsus vegetaras L. Tolstojus buvo įsitikinęs, kad gyvūnų žudymas – puiki treniruotė, kaip užmušti žmogų... Manau, kad tiesos esama abiejuose teiginiuose. Tačiau sąmoningumas nesusijęs vien tik su vegetarizmu. Kovojantys už LGBT teises, antirasistai, pacifistai ir kt. yra sąmoningi, nes nori pasaulį paversti geresne vieta. Juk tą pasaulį paliksime savo vaikams. Jaučiu pareigą kaip pilietis ir kaip tėtis pasirūpinti, kad pasaulis po manęs būtų geresnis.“

TAIP PAT SKAITYKITE: VYRAI ATVIRAI IR DRĄSIAI. Merūnas Vitulskis: „Dėl šeimos nedvejodamas atsisakyčiau karjeros“

Sekite naujienas ir mūsų „Facebook“ puslapyje!