„Jaučiu, kad ne gyvenu, o aukoju save tik darbui ir vaikinui“. Santykių ekspertų komentaras

Sveiki,

nors man dar tik 25-eri, tačiau šiuo metu susiduriu su sudėtingomis problemomis, todėl prašau Jūsų patarimo ir pagalbos.

Pirmoji man neduodanti ramybės problema yra naujas mano darbas. Visai neseniai pradėjau dirbti naujame darbe ir susidūriau su asmeniškai man nepakeliamais sunkumais. Eidama dirbti į naują įmonę tikėjausi, kad kas dieną į darbą eisiu, jei ne kaip į šventę, tai bent jau ne kaip šautuvu į nugarą remiama...

Naujieji mano bendradarbiai absoliutūs darboholikai, nesuprantantys, kad darbas įprastai baigiasi  17 valandą vakaro. Per pastarąjį mėnesį jaučiuosi praradusi dalelę savęs ir savo asmeninio gyvenimo. Aš niekada negaliu būti tikra, kada baigsiu darbą, negaliu planuoti jokių susitikimų su draugais ar tvarkytis savo asmeninių reikalų, nes tiesiog nežinau, kelintą valandą būsiu laisva.

O čia dar magistrinis darbas, kuris vis apie save įkyriai primena ir spaudžia širdį, kad negaliu jo rašyti, nes iš darbo grįžtu tarsi po anglių kasimo... Darbe niekas nenori suprasti, kad aš esu naujokė, todėl darbus verčia vieną po kito. Matydama, kad vėl teks sėdėti ilgiausius viršvalandžius, pradedu atlikinėti kelis darbus vienu metu, o tada ką nors pražiopsau, neatlieku tinkamai ir dar, žinoma, gaunu pylos nuo kolegų.

Paskutinis fiasko buvo tuomet, kai į darbo pabaigą atėjęs kolega  užvertė mane darbais ir pasiteiravo, ar nieko nesu šiam vakarui suplanavusi, nes tikriausiai reikės pasėdėti per naktį...

Žinoma, laukė bemiegė naktis, o kitas rytas siaubingas, nes buvau nepailsėjusi ir kiekviename žingsnyje dariau klaidas... Viena vertus, darbas man ganėtinai įdomus, atlieku įdomias užduotis ir per trumpą laikotarpį išmokau tikrai nemažai, taip pat motyvuoja visai neprastas atlyginimas, tačiau, kita vertus, žinau, kad už viršvalandžius ir mano nemiegotas naktis niekas man nemokės, jaučiu, kad tampu irzli, nelaiminga, mane labai lengva pravirkdyti. Būnu nepakanti aplinkiniams, o tai išprovokuoja ir santykių su jais suprastėjimą.

Kamuoja mane dvejopos mintys: viską mesti ir ieškoti naujo darbo (tačiau čia atsiranda baimė, kad teks ilgai ieškoti naujo darbo, baigsis pinigai ir nebus iš ko gyventi) arba kentėti ir taip lengvai nepasiduoti, nes gal toliau bus geriau (tačiau čia išlenda praėjusios darbuotojos žodžiai, kad ji tokiais tempais dirbo ilgą laiką...).

Antroji problema yra santykiai su mano vaikinu. Paskutiniu metu su juo jaučiuosi labai nelaiminga. Tiesą sakant, nebeatsimenu, kada buvo priešingai... Jis taip pat susirado naują darbą ir nors žino, kaip man sunku manajame darbe, jaučiu, kad kartais mane jis išklauso tik iš reikalo,  o vakarus pasirenka leisti su savo naujais kolegomis, važiuoja su jais į išvykas...

Nenoriu būti pavydi ir turėčiau džiaugtis, kad draugui darbe sekasi visai kitaip nei man, tačiau norėčiau išsikalbėti ir būti išgirsta, norėčiau, kad tą vakarą jis susiprastų ir geriau paaukotų man, žinodamas, kad namie viena verkiu... Jo išėjimai man nepatinka ir todėl, kad po kelių draugystės mėnesių sužinojau, jog jis miegojo su bendra mūsų pažįstama mergina.

Bijau, kad būdama su juo, paaukosiu savo jaunas dienas, ir vėliau jis susiras kitą, o aš jau būsiu niekam nebereikalinga. 

Nuo to laiko nepasitikiu juo ir kiekvieną jo išėjimą vertinu kaip naujos/įdomesnės/aistringesnės merginos paieškas... Taip pat, nors draugaujame jau kelerius metus ir taip pat kelerius iš jų kartu gyvename, mane skaudina draugo nenoras kalbėti apie ateities planus. Nors mano namiškiai jau vis dažniau užsimena apie vedybas, jis pats tų kalbų tarsi negirdi...

Bijau, kad būdama su juo, paaukosiu savo jaunas dienas, ir vėliau jis susiras kitą, o aš jau būsiu niekam nebereikalinga. Taip pat, ilgiau užtrukdama naujajame darbe, nebegaliu, kaip anksčiau, suruošti jam įmantriausių patiekalų, sudėti pietų į darbą, todėl pradėjau pastebėti jo nepasitenkinimą...

Kartais manau, kad mano draugui tiesiog labai patogu su manimi būti (nes stengiuosi sužiūrėti visus namų kampus, skalbiu, gaminu, sudedu pietus į darbą) ir prie manęs jį galbūt laiko tik prisirišimas...

Apie tai, kaip jaučiuosi, buvau užsiminusi jam ne kartą, taip pat ne kartą paskutiniuoju metu jis mane matė verkiančią, sakiau jam, kad nesijaučiu su juo laiminga jau labai seniai, kad jis neįsiklauso į mano žodžius, kad per tiek laiko kartu nėra išpildęs nė vienos mano svajonės. Tą akimirką jis mane išgirsta, ką nors padaro, kad pasijusčiau geriau, ir tada vėl viskas grįžta į senas vėžes. Prašau padėkite, nebežinau kaip elgtis.

Atsako santykių ekspertai Silvija ir Šarūnas Mažuoliai.

Sveiki,

Nėra trumpo, konkretaus atsakymo į Jūsų klausimą. Jums teks keisti visą savo gyvenimo filosofiją ir kantriai ieškoti atsakymų, kaip galima gyventi kitaip. Savo jaunas dienas Jūs paaukosite ne tik draugui, bet ir darbui, o bėgant laikui tapsite šiurkšti, šalta, nervinga moteris, kuri tyliai nekenčia aplinkinių, savęs ir gyvenimo apskritai.

Žmogus, paaukojęs malonumą gyventi taip, kaip jam patinka, daryti tai, kur link veda jo širdis, bendrauti tik su tais, su kuriais jam gera būti, ir tada, kada jis nori bendrauti, tampa pavojingu žmogumi ir sau, ir aplinkiniams.

Neleisdamas sau gyventi, jis pradės neleisti gyventi kitiems – vyrui, vaikams, artimiesiems. Visi aplinkiniai žmonės tokio žmogaus pasąmonėje tampa priešais, kuriems jis pavydi ir kurių tyliai nekenčia vien dėl to, jog jie gyvena, nes jis pats uždraudė sau gyvenimo malonumą, likdamas ten, kur nenorėjo būti, ir gyvendamas su tais, su kuriais nenorėjo gyventi.

Padarykite tokį pratimą. Pradėkite nuo atsakymų sau į šiuos klausimus:

• Kas būtų, jei išsiskirčiau su savo vaikinu?
• Kas būtų, jei išeičiau iš darbo?

Atsakykite į abu klausimus atskirai kiek galima nuoširdžiau, o į gautus atsakymus iškelkite tokius klausimus: o kas tada? Pavyzdžiui, į pirmą klausimą atsakote: nerasčiau geresnio vaikino. Paklauskite savęs, o kas bus tada, jei nerasiu? Ieškokite kito atsakymo, pvz., visą gyvenimą teks praleisti vienai.

Taip pat skaitykite: „Mano sužadėtinis priklausomas nuo merginų „Facebook“ tinkle“. Santykių ekspertų komentaras

Vyras vertina tą moterį, dėl kurios jis pats stengiasi, o ne tą, kuri neriasi iš kailio dėl jo.

Tuomet vėl klauskite – kas bus, jei teks būti vienai? Atsakymas gali būti – liksiu senmerge ir dėl to prastai jausiuosi. Klauskite toliau – kas tada, jei prastai jausiuosi likusi senmerge? Gali būti, kad ties panašiomis vietomis jausitės įstrigusi, tarsi tai būtų galutinis variantas. Kantriai pabūkite ties klausimu ir paieškokite, ar tai tikrai paskutinis atsakymas.

Gali būti, kad po baime likti senmerge slepiasi baimė būti nepriimtai visuomenės, atstumtai draugų ir t. t. Paprastai visos baimės veda prie galutinės ir didžiausios pasąmoninės baimės – baimės mirti. Kokia gali būti seka: būsiu atstumta, niekas su manimi nebendraus, liksiu visiškai viena ir, jei man kas nutiks, neturėsiu, į ką kreiptis pagalbos, taigi tikimybė numirti nuo ligos, bado ar nelaimės gerokai padidėja. Skaitydama šią seką, nebūtinai matysite joje aiškią logiką, tačiau žmoguje glūdinčios nesąmoningos baimės ir neturi būti logiškos.

Jei prieisite prie mirties baimės, tai tikrai bus galutinė stotelė. Atsekite visą istoriją atgal ir pažvelkite į pradinį klausimą bei paklauskite savęs – ar palikusi savo vaikiną mirsiu? Jei nepadarysite pratimo ir iš karto peršoksite prie šio klausimo, atsakymas neturės Jums jokios reikšmės ir naudos. Pirma turite aiškiai pamatyti, kokios baimės slypi Jumyse, o jas parodys visa klausimų–atsakymų grandinė.

Jei nepadarysite pratimo ir iš karto peršoksite prie šio klausimo, atsakymas neturės Jums jokios reikšmės ir naudos.

Gali būti ir taip, kad tikrai sustosite ties atsakymu, panašiu į „jausiuosi prastai, jei liksiu neištekėjusi“. Pabūkite su tokiu atsakymu ir paklauskite savęs, ar galėtumėte gyventi su tuo jausmu, kurį įsivaizduojate? Bei, ar dabartiniai Jūsų santykiai yra verti to, kad būtumėte juose tik tam, kad išvengtumėte galimų nemalonių jausmų, likusi be vyro?

Padarykite tą patį su klausimu apie darbą. Tokie klausimai–atsakymai naudingi tuo, kad žmogaus baimės paprastai yra neracionalios, pagrįstos klaidingomis išvadomis, pvz.: jei liksiu senmerge, niekas nenorės su manimi bendrauti, nes būsiu bjauri, kaip visuomenėje ir sakoma apie senmerges. Kol jos yra paslėptos, tol daro įtaką sprendimams, o kai baimės yra iškeliamos į paviršių ir žmogus aiškiai pamato logikos trūkumą savo baimėse, jis nuo jų išsilaisvina.

Peržvelkite savo reikalavimų gyvenimui sąrašą. Jei iškėlėte tokias sąlygas, kaip „bet kokia kaina liksiu finansiškai nepriklausoma ir gyvensiu savo atskirame bute“, tuomet visam gyvenimui liksite įsitempusi ir priklausoma nuo varginančių darbų ir netaktiškų bendradarbių. Stengsitės įveikti savo išsikeltą kartelę ir nematysite, kiek iš tikro Jums tai kainuoja.

Pamąstykite, ar atsisakiusi finansinės nepriklausomybės ar atskiro buto bet kokia kaina, prireikus neturėtumėte, kur prisiglausti ir ko paprašyti pagalbos, kol surasite labiau Jums tinkamą darbą. Kuo įvairesnėms gyvenimo situacijoms būsite pasiruošusi, tuo labiau atsipalaiduosite ir tuo lengviau rasite tinkamą darbą ir tinkamą vyrą santykiams.

Kol liksite įsikabinusi tik kelių konkrečių variantų, tol mokėsite didžiulę kainą – savo laime, sveikata ir santykiais su artimais žmonėmis – kad turėtumėte vieną iš tų variantų. Pradėkite kalbėti su artimesniais draugais, tėvais apie tai, kokioje situacijoje esate. Nesistenkite iškuopti visko viena ir pasiruoškite priimti pagalbą.

Būkite atvira su tais, kuriais galite pasitikėti, ir neslėpkite, kokioje situacijoje atsidūrėte. Žmonės, žinodami, kas vyksta Jūsų gyvenime, turės šansą pasiūlyti pagalbą – kambarį pagyventi, laikiną darbą ar tiesiog palaikymą ir išklausymą – kurią, beja, daugumai žmonių yra malonu suteikti.

Taip pat skaitykite: Santykių ekspertai pataria. Pervargusi moteris šeimoje – kelias į santykių griūtį

Santykiuose su vaikinu, stengdamasi dėl jo visais įmanomais būdas, padarėte esminę klaidą. Pastangos gerai, bet tik tada, kai jas dedate savo noru arba jaučiate, kad už jas yra atlyginta. Jei stengiatės slapčia tikėdamasi atlygio, kurio negaunate, pradedate jausti nuoskaudą.

Kol jos yra paslėptos, tol daro įtaką sprendimams, o kai baimės yra iškeliamos į paviršių ir žmogus aiškiai pamato logikos trūkumą savo baimėse, jis nuo jų išsilaisvina.

Vyras greitai išmoksta naudotis ir nevertinti moters, kuri dėl jo stengiasi „dykai“, o jei paprašo ko nors ir negauna, vis tiek ji ir toliau stengiasi. Vyras vertina tą moterį, dėl kurios jis pats stengiasi, o ne tą, kuri neriasi iš kailio dėl jo. Logika vyro galvoje yra tokia – jei stengiuosi, vadinasi, man ji yra svarbi, taigi stengsiuosi toliau. Jei nesistengiu, vadinasi, ji man nesvarbi, tad nėra ko ir stengtis. Gali būti, kad tiesiog susiradote vaikiną, kuris linkęs mėgautis, tačiau visai nesuinteresuotas investuoti pats.

Paklauskite savęs: kodėl Jūs rūpinatės vaikinu, namais ir t. t.? Jei būsite iki galo atvira, atsakymai greičiausiai bus panašūs į tokius: bijau, kad kitu atveju jis mane paliks, noriu, kad jis irgi manimi rūpintųsi, esu išmokusi, kad moteris turi taip elgtis ir t. t. Santykių pradžioje Jums galėjo patikti tai daryti – naujas vaikinas, rūpinimasis yra natūralus moters instinktas, taigi mėgavotės tuo, ką darote. Po kurio laiko rūpinimasis greičiausiai peraugo į prievolę, ypač, kad iš vaikino nesulaukėte nieko atgal.

Kuo įvairesnėms gyvenimo situacijoms būsite pasiruošusi, tuo labiau atsipalaiduosite ir tuo lengviau rasite tinkamą darbą ir tinkamą vyrą santykiams.

Ateityje labai atidžiai stebėkite save ir būkite atvira su savimi. Ar tikrai darote tai, ką darote, nes jaučiate malonumą ir esate laiminga, ar aklai vykdote susigalvotas pareigas ir atliekate jas iš baimės?

Nedarykite nieko, ką darote, iš baimės ar slapta tikėdamasi atlygio, neišsakiusi savo sąlygų aiškiai ir nepatikrinusi, ar gausite atlygį, nes tai veda į nuoskaudas, nusivylimus ir nelaimingą gyvenimą.

O jei per daug bijote būti atvira su kitais žmonėmis, tuomet bent jau būkite atvira sau ir ieškokite atsakymų, kaip išsivaduoti iš baimių ir gyventi laisviau bei laimingiau.

Sėkmės Jums!

DĖMESIO! Jums su partneriu kyla sunkumų, kurie kartina jūsų santykius? O gal neduoda ramybės kokie komplikuoti širdies reikalai (tarkime, nesiseka rasti antrosios pusės, užmegzti santykių, nesugebate atsikratyti pavydo ir pan.)? Drąsiai siųskite klausimą mums el. paštu ji24.lt@ji24.lt. Santykių ekspertai Šarūnas ir Silvija Mažuoliai mielai atsakys į įdomiausius laiškus.

P. S. LABAI PRAŠOME KLAUSIMUS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!