Jurga Baltrukonytė su vyru Algiu Kriščiūnu laiptinę stulbinančiai pakeitė už 100 eurų. Kai kam – ir gyvenimą

Žurnalo „Happy 365“ redaktorė Jurga Baltrukonytė iš pradžių pasidalijo įrašu „Facebook“ paskyroje.

O paskui su portalo Žmonės.lt skaitytojais pasidalijo smulkmenomis – svarbiomis.

Kaimynų šeimos šiek tiek erzino savo triukšmingu gyvenimu, išnešamu ir į laiptinę?

Prisipažinsiu, kad pirmosios dienos naujuose namuose Fuerteventūros saloje mane labai išgąsdino. Vos persikraustėme į naują butą, naktį pažadino baisus triukšmas – vėliau paaiškėjo, kad garaže gyvena senas ispanas su keliais sūnumis. Vienas sūnus buvo žmonos išvarytas iš namų ir su dideliu šunimi. Šuo pririštas metaline stora grandine prie grotų ir visą naktį lojo bei daužėsi. Buvo labai gaila šuns.

Tame pačiame aukšte gyvenantys ispanai šokiravo dar labiau. Pasirodo, jie gyvena visada atsidarę duris! Nes jų trijų kambarių bute yra tik vienas langas. O žmonių daug, net nesuskaičiuoju, kiek dukterų ar būsimų marčių. Taigi jie praplečia erdvę, apsigyvendami laiptinėje. Ten ir valgo, ir geria kavą, rūko ir net depiliuojasi kojas. Dažnai šeimos moterys su chalatais laiptinėje praleidžia pusę dienos. Visai suprantama, nes mūsų laiptinė visai nebloga, saulėta ir su langu.

Plius visada groja muzika tokiu garsumu tarsi tuoj atvyktų jaunavedžiai.

Apatiniame mūsų namo aukšte gyvena gausi arabų šeima. Jie pakankamai tylūs, bet matyt, turi labai daug daiktų. Taigi kai kurie iškeliavo į laiptinę… Didelėse dėžėse.

Pamažu su visu šurmuliu apsipratom, net pasidalinom su gretimais kaimynais ispanais maistu. Jie mus vaišino mėsos ir svogūnų aštriu troškiniu, mes juos – kugeliu. Aplankėm ir garažo kaimynus, sužinojom, kad šuo greitai bus išvežtas į sodybą, vos tik kažkuo nusikaltusį vyrą atgal priims žmona. Tikimės, kad tai nutiks manana. Didysis šuo labai draugiškas, o piktasis vyras mūsų dukrai Paulai davė dėžę bulvių traškučių ir saldainių, nes bankrutavo jo kioskas.

O nakčiai nusipirkom ausų kimštukus.

Su viskuo pamažu susitaikėm, tik neapsipratom su laiptinės vaizdu.

Laiptinės – vienas baisiausių, liūdniausių dalykų gyvenime – ne kartą girdėjau taip sakant. Ką minimaliomis sąnaudomis būtų galima nuveikti, kad laiptinėje prašviesėtų, ne taip smirdėtų, ne taip erzintų?

Vakare mūsiškėje būdavo taip tamsu, kad vis užkliūdavom už arabų dėžių. Dieną akis bado nešvarios sienos, nuorūkos, puodeliai… Ir dar kaktusas maišelyje ant laiptų. Kaktusas nukrito per audrą nuo linksmųjų kaimynų palangės, aš gatvėje surinkau, įdėjau į maišelį, nes vazonas buvo sudužęs, ir pastačiau prie jų durų. Taip stovėjo mėnesį.

Ir tada sumanėme, kad reikia gražiai gyventi visame name, ne tik už nuosavo buto durų. Niekam apie tai nesakėme, tik pranešėme, kada bus dažomos sienos. Dabar jos baltos, o vos įėjus užsidega kabančios lempos.

Už remontą, reikia suprasti, mokėjo jūsų šeima – ar nebandėte tartis, kad visi gyventojai prisidėtų?

Pinigų nerinkome, nes paskaičiavome, kad tai nėra didelė suma. Tokią galėjome sau leisti. Ir greičiau, ir nereikia su niekuo tartis.

Laiptinę mano vyrui Algiui Kriščiūnui padėjo sutvarkyti mūsų draugas lietuvis Virgis. Jie susisuko per vieną dieną! Kainavo iki 100 eurų.

Bet kaip viskas pasikeitė. Niekada nebūčiau pagalvojusi, ką gali menkučiai pokyčiai. Tikėjomės, kad bus šviesiau, gražiau, bet kad kaimynai ims elgtis kitaip?!

Kai grįžau iš Lietuvos – ten dažnai skraidau dėl darbo reikalų – pamaniau, kad iš namo visi išsikraustė. Nebuvo arabų dėžių. Niekas nesėdėjo laiptinės aikštelėje, niekas nerūkė. Ir negalėjau patikėti savo akimis! Kaktusas buvo pasodintas į vazonėlį ir gražiai pastatytas ant laiptų.

Pasirodo, estetika visiems svarbi.

Juk mieliau dirbti kambaryje, kurio sienos išdažytos mėgstama spalva. Ir kai nėra aplink šiukšlių arba yra tik tokios, kurias lengvai sutvarkysi vos panorėjęs.

Ir kai namais kvepia jau vos atėjus iš gatvės.

Kai FB įdėjau postą apie mūsų laiptinės pokyčius Ispanijoje, labai apsidžiaugiau, kai draugai ėmė dalintis savo patirtimi Lietuvoje. Pasirodo, visur tas pats!

Ne tik gripas plinta ore, bet ir geros idėjos.