Ką daryti, kad imunitetas nesilptų: Vakarų ir alternatyvios medicinos patarimai
Imuninė sistema – organizmo „priešakinė gynybinė linija“. Jei ji gerai sutvirtinta, mūsų galimybės gyventi be ligų kur kas didesnės nei tuo atveju, kai ten žioji skylės. Neretai jų pridarome pačios. Žmogaus imuninė sistema – sudėtinga: ją sudaro tam tikros ląstelės ir įvairūs organai. Jie saugo mus nuo įsibrovėlių: virusų, bakterijų, grybelių.
Oda, gleivinė, limfinė sistema su didžiule armija limfocitų tokį darbą dirba visą gyvenimą – tai žinodami turėtume joms ne tik netrukdyti, bet ir elgtis taip, kad šios imuniteto komandos narės jaustųsi puikiai. Juolab kad amžius veikia imunines ląsteles: tyrimai rodo, kad jis mažina jų gebėjimą bendrauti tarpusavyje, o šitai, savo ruožtu, lėtina jų reakcijas į kenksmingų patogenų pasirodymą organizme. Manoma, kad vadinamąją imuninę senatvę, be kitų dalykų, artina ilgalaikis stresas.
Mums parūpo sužinoti, su kuo gynybines organizmo jėgas sieja tradicinės ir netradicinės medicinos atstovai. Būna, kad jų nuomonės išsiskiria, bet šįsyk taip nenutiko.
Ką teigia alopatija?
Būtina stengtis gyventi taip, kad organizmas gamintų kuo mažiau streso hormonų, kurie jį sekina, ir kuo daugiau laimės hormonų, kurie stiprina.
Šeimos gydytoja Ingrida Bertulienė (Antakalnio poliklinika): „Alopatinės, arba Vakarų medicinos, požiūriu, imuninės sistemos stiprumą lemia genai ir gyvensena. Tai, kas paveldėta, išryškėja jaunystėje, tačiau kuo toliau, tuo labiau organizmo atsparumui įtaką daro gyvenimo būdas. Norėčiau akcentuoti poilsio, mitybos ir teigiamų emocijų reikšmę. Būtina stengtis gyventi taip, kad organizmas gamintų kuo mažiau streso hormonų, kurie jį sekina, ir kuo daugiau laimės hormonų, kurie stiprina. Išmokite medituoti, dažniau judėkite, mankštinkitės – tai patikrinti būdai atsikratyti įtampos, apsirūpinti laimės hormonais endorfinais.
Nepaprastai svarbu, kad organizmas gautų jo poreikius (jie vienokie dirbant fizinį darbą, kitokie – protinį) atitinkantį vitaminų, mikroelementų ir kitų maistinių medžiagų kiekį, nes šios smarkiai veikia imuninės sistemos darbingumą. Kai kas vadina papildus mada ir komercija, tačiau be jų mūsų laikais išsiversti sunkoka: jei gyvenimas klostosi taip, kad žmogus turi nuolatos atlaikyti didelį tempą, milžinišką darbo krūvį, o jėgų ima trūkti, maisto papildai jų prideda (žinoma, idealu tai pasiekti natūraliomis priemonėmis).
Iš patirties žinau, kad daugelio į penktą dešimtį įžengusių moterų ir vyrų, kurie gyvena teisingai, imuninė sistema gana stipri. Ji tokia dar ir dėl to, kad vyresni žmonės jau susidūrė su įvairių ligų sukėlėjais, imuninė sistema juos įsiminė ir sugeba neblogai nuo jų apsiginti. Pastebėjau, kad infekcijos, peršalimo ligos daug dažniau puola tuos, kurie yra gyvenimo išvarginti.“
Ką teigia homeopatija?
Rytinis nuovargis – vienas ryškiausių nusilpusio imuniteto požymių, signalizuojančių, kad organizmas gyvena eikvodamas energijos rezervus.
Gydytoja Jurgita Pinikienė (Klasikinės homeopatijos centras): „Žinote, kodėl pasirinkau klasikinę homeopatiją? Todėl, kad ją praktikuojantys gydytojai žmogaus sveikatos būklę įvertina išsamiai jį išklausinėję, apžiūrėję, t. y. senoviškai, kaip buvo daroma Hipokrato laikais. Imuninės sistemos pajėgumą atspindi žmogaus savijauta, išvaizda, laikysena, kalba. Rytinis nuovargis – vienas ryškiausių nusilpusio imuniteto požymių, signalizuojančių, kad organizmas gyvena eikvodamas energijos rezervus.
Kūnas – nedaloma visuma, todėl ir tokie dalykai kaip blogas ūpas, tuštinimosi problemos, sulėtėjęs virškinimas daug pasako apie imunitetą. Šis absoliučiai priklausomas nuo fizinės ir emocinės sveikatos, nuo to, kaip gyvename. Beje, metams bėgant, imuninė sistema nebūtinai prastės. Žinoma, sveikos 90-metės ji bus silpnesnė nei sveikos 10-metės, tačiau darniai su savo kūnu gyvenančios 50-metės imunitetas gali būti stipresnis nei 20-metės, kuri, nežinodama gyvenimo tiesų ar jų nepaisydama, sekina organizmą.
Kai imunitetas, savireguliuojanti sistema, sutrinka, geriausia, ką galite padaryti, – padėti jai atgauti pusiausvyrą. Kaip? Tarkim, pasirūpinkite pakankamu ir kokybišku miegu, jeigu jo vis trūksta arba jis nekokybiškas. Ir tikrai būsite atsparesnės sezoninėms ligoms, jeigu dažniau juoksitės! Per dieną vaikai juokiasi apie tris šimtus kartų, suaugusieji – vos šešis ir tai ne kiekvienas. Kalbu apie nuoširdų juoką, kai siela džiaugiasi.“
Ką teigia Tibeto medicina?
Tibeto medicinos atstovė Anastasia Zhandalinova (Tradicinės Tibeto medicinos akademija): „Pagal Tibeto mediciną, imuniteto būklė pirmiausia priklauso nuo virškinimo sistemos. Jei ji dirba gerai, organizmo gynybinės jėgos būna stiprios ir pačios susireguliuoja taip, kaip reikia. Dar svarbi gyvybinė energija „la“, kuri lemia žmogaus atsparumą, nuotaiką, gabumus. Jos buvimo vieta organizme priklauso nuo Mėnulio dienos. Tibetiečiai įsitikinę, kad nevalia operuoti tos kūno dalies, kurioje tądien yra „la“, nes ši gali apleisti kūną ir dėl to gali kilti įvairių komplikacijų.
Bloga, depresyvi nuotaika, išblyškęs veidas, nuolatinis nuovargis – šie požymiai irgi liudija, kad žmogaus gynybinės jėgos nedidelės.
Yra įvairių požymių, signalizuojančių, kad gynybinė sistema nusilpusi. Pirmiausia – dažnos ligos, tačiau paminėsiu ir tokį, apie kurį galbūt dar negirdėjote: būna, žmogus užmigdamas krūpčioja ir tai rodo, kad jo „la“ nepakankama. Bloga, depresyvi nuotaika, išblyškęs veidas, nuolatinis nuovargis – šie požymiai irgi liudija, kad žmogaus gynybinės jėgos nedidelės.
Metams bėgant, imuninė sistema neišvengiamai silpsta, tačiau jei vyresnio amžiaus žmogus tinkamai maitinasi, išsimiega, laikosi dienos režimo, reguliuoja savo gyvenseną pagal metų kaitą, jis paprastai būna sveikas (būklę gali bloginti paveldėti dalykai, žalinga aplinka). Noriu pabrėžti, kad Tibeto medicina griežtai paiso individualumo: kiekvieno žmogaus organizmas veikia skirtingai.“