Ką turėtumėte žinoti apie celiakiją?

Kas yra celiakija?

Celiakija yra autoimuninė paveldima liga, pasireiškianti genetinį polinkį jai turintiems žmonėms. Jų organizmas netoleruoja glitimo (angl. gluten) – sudėtinio kviečių, rugių ir miežių baltymo.

Vartojant produktus, kuriuose yra glitimo, vyksta imuninis organizmo atsakas į šį baltymą – vystosi lėtojo tipo alergija. Pažeidžiama žarnyno gleivinė, todėl blogėja maisto medžiagų pasisavinimas, viduriuojama, vargina žarnyno spazmai, atsiranda mažakraujystė.

Laiku nediagnozavus ligos, ilgainiui pažeidžiami ir kiti organai, retėja kaulai, didėja žarnyno vėžio ir limfomos rizika. Kadangi organizmas nepasisavina reikiamų maisto medžiagų (ypač riebalų, kalcio, geležies ir kt.), pamažu atsiranda ir mitybos nepakankamumas. Teigiama, kad Europoje celiakija serga maždaug 1–3 proc. žmonių, ir šios ligos atvejų daugėja.

Naujausi mokslininkų tyrimai rodo, kad celiakija gali būti susijusi ir su tam tikromis ligomis: reumatoidiniu artritu, I tipo cukriniu diabetu, skydliaukės funkcijos sutrikimu, sistemine raudonąja vilklige ir kt. Tad sergantieji šiomis ligomis turėtų pasitikrinti ir dėl netolerancijos gliuteninui.

Celiakija serga ir vaikai, ir suaugusieji, o į racioną įtraukus grūdų produktų vis dažniau ji diagnozuojama ir kūdikiams.

Kuo vaikų celiakija skiriasi nuo suaugusiųjų?

Vaikams celiakija dažniausiai pasireiškia pilvo diegliais, vidurių pūtimu, sutrikusiu tuštinimusi ir nemalonaus kvapo išmatomis. Nors vaikas nesiskundžia apetitu, yra valgus, be priežasties krinta svoris, gali sulėtėti raida, padidėti dirglumas, varginti rankų ir kojų dilgčiojimas, raumenų silpnumas.

Suaugusiesiems celiakija pasireiškia irgi panašiais simptomais, tačiau neretai ši liga būna besimptomė, nejuntama jokių specifinių žarnyno sutrikimo požymių.

Sergantieji skundžiasi bendru nuovargiu, šiek tiek trinkančiu virškinimu, išsipūtusiu pilvu, į kurį daugelis nekreipia dėmesio. Svoris gali ir nekristi, netgi padidėti. Kadangi suaugę žmonės linkę ignoruoti negalavimus ar manyti, kad tai yra kitų ligų simptomai, ilgainiui negydoma celiakija komplikuojasi ir sukelia rimtesnius sveikatos negalavimus: migreną, depresiją, mažakraujystę.

Kadangi sergant organizmas negali pasisavinti reikiamų mineralų, ima retėti kaulai, pakinta dantų emalis. Šiai ligai būdinga ir burnos gleivinės opelės, odos bėrimas, nuotaikų kaita, dirglumas, raumenų mėšlungis, kaulų ir sąnarių skausmai, o moterims – sutrikęs menstruacijų ciklas. Negydoma celiakija neretai būna viena nevaisingumo ar persileidimo priežasčių.

Kaip diagnozuojama ir gydoma? 

Celiakijos diagnozė patvirtinama klinikiniais simptomais ir tyrimais, kuriuos atlieka alergologai. Pirmiausia rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą ir nustatyti šiai ligai būdingus antikūnus, kam yra alergiškas organizmas. Diagnozė tikslinama atliekant endoskopiją – plonųjų žarnų biopsiją (ištiriami gleivinės pakitimai).

Sergantieji celiakija skundžiasi bendru nuovargiu, šiek tiek trinkančiu virškinimu, išsipūtusiu pilvu, į kurį daugelis nekreipia dėmesio.

Nustačius celiakiją, žmogus turi visą gyvenimą laikytis specialios dietos, valgyti maistą, kuriame nėra glitimo. Antraip pradėjus vartoti jo turinčių produktų simptomai vėl atsinaujina. Dėl mitybos  geriausiai pasikonsultuoti su gydytoju dietologu.

Vieniems celiakija gali sukelti kaulų retėjimą, kitiems depresiją ar nervų sistemos ligas, tretiems mažakraujystę, todėl tolesnis gydymas skiriamas individualiai, atsižvelgiant į kitus organizmo sutrikimus.

Kodėl organizmas netoleruoja tam tikrų produktų?

Labiau savo sveikatą prižiūrintys žmonės paprastai pastebi, kad suvalgę vienokio ar kitokio maisto pasijunta blogiau: pučia pilvą, apima mieguistumas, vangumas, įskausta galvą, sumažėja darbingumas. Kai šie negalavimai pavalgius kyla dažnai, nesunku nuspėti, koks produktas sukėlė tokią būseną. Tačiau tiems žmonėms, kurie nelabai kreipia dėmesį į savo savijautą ir vienu metu vartoja daug bei įvairaus maisto, be abejo, sunku nustatyti negalavimų priežastis. Netgi jei įtaria, nenori keisti nuo vaikystės įgytų mitybos įpročių. O minėti simptomai atsiranda dėl netolerancijos tam tikriems produktams.

Nors maisto netoleravimo priežastys gali būti įvairios, viena pagrindinių – sintetinių maisto priedų turinčių produktų vartojimas. Turi įtakos ne tik tai, kokios žaliavos naudojamos gaminant produktą, kiek ir kokių papildomų sintetinių medžiagų dedama norint pagerinti jo skonio, aromato, konsistencijos savybes ar pailginti galiojimo terminą. Kokios kokybės produktą valgome, lemia jo auginimo, laikymo sąlygos.

Pavyzdžiui, ilgalaikio vartojimo produktuose gausu E, su mėsa gauname kitų teršalų (antibiotikų, kurie duodami gyvuliams nuo ligų, hormonų, kad greičiau augtų ir kt.). Visa tai patenka į mūsų skrandį su mėsa ar kitu maistu. O kas svetima, nenatūralu, organizmas stengiasi atmesti, todėl kyla alerginių reakcijų.  

Jeigu nepaisome organizmo siunčiamų signalų ir toliau vartojame produktus, kurie sukelia įvairius negalavimus, ilgainiui galima susirgti autoimuninėmis ligomis, taip pat gastritu, pankreatitu, artritu. Tai sukelia lėtinius uždegimus, skausmus, tarkime, migreną ir kt. Jeigu organizmas netoleruoja kokio nors produkto, kurį laiką reikėtų jo vengti. Bent jau nepiktnaudžiauti, nes tada maisto netoleravimo simptomai būna ne tokie ryškūs ir varginantys.

Ar organizmas netoleruoja vieno ar kito produkto, galima ištirti keliais būdais. Pirmas – organizmo atsaką įvertinti pagal kraujo tyrimą, kai nustatomi specifiniai imunoglobulinai (IgG).

Antra – vertinti organizmo reakciją į tam tikrų, konkrečių produktų elektromagnetinius dažnius (biorezonansinis tyrimas, Vegos testo metodika), taip pat galima stebėti organizmo raumenų reakciją į rankose laikomus produktus (osteopatinis, kineziologinis testavimas).

Pats paprasčiausias, bet kartu ir sudėtingiausias būdas – laikytis eliminacinės dietos. Tai reiškia, kad žmogus bent tris mėnesius turi nevartoti produkto, kuris, jo manymu, gali sukelti negalavimus, ir stebėti savijautą. Jeigu išnyksta skausmai, patinimai, pilvo pūtimas, vangumas, sumažėja kraujospūdis, vadinasi, organizmas netoleravo vartoto produkto.

Verta žinoti

Kiekvieno žmogaus organizmas labai individualus. Jeigu trūksta tam tikrų fermentų, reikalingų vienam ar kitam produktui skaidyti, gali iškart pasireikšti maisto netoleravimo simptomai, kurie panašūs į apsinuodijimo simptomus. Pavyzdžiui, japonų organizmas netoleruoja alkoholio, nes jie dėl genetikos ypatybių neturi alkoholį skaidančių fermentų.

Jeigu ilgai vartosime produktų, kurių netoleruoja organizmas, gali kilti stipri alergija, odos problemų (spuogų ir kt.), rastis erozijų, žaizdų skrandyje ir kt. Labai naudinga kartą per savaitę daryti iškrovos dieną, papasninkauti – greičiau valosi organizmas. Reikėtų vengti produktų, nuo kurių pablogėja savijauta: atsiranda sunkumo jausmas, pučia pilvą, apima nuovargis, sutrinka tuštinimasis. 

Pirmas maisto netoleravimo simptomas – viduriavimas. Jeigu tuštinamasi nesuvirškintu maistu, išmatos yra nenormalaus pavidalo, tai – ženklas, kad greičiausiai organizmui kažkoks produktas netinka. Tarkime, vienam išgėrus puodelį kavos, savijauta pagerėja, o kitam – iškart ima mausti skrandį, virpėti rankos arba iškart kyla noras tuštintis.

Būna, kad vos pažiūrėjus į kavos puodelį ar kitą netoleruojamą maisto produktą supykina, pajuntame šleikštulį. Tai – normali apsauginė organizmo reakcija. Todėl ne veltui sakoma, kad reikia valgyti tai, ko norime – tiesiog įsiklausyti į mums organizmo siunčiamus signalus.  

Sergant celiakija, negalima vartoti:

• glitimo (angl. gluten) turinčių grūdų: kviečių, miežių, rugių ir avižų;
• duonos, makaronų, sausų pusryčių; 
• bulvių traškučių, tortų, pyragų ir kitų saldumynų;
• majonezo, sojų padažo, garstyčių;
• tam tikrų rūšių aliejaus; 
• daugelio konservuotų padažų; 
• viskio, alaus, nes jie gaminami iš grūdų;
• tam tikrų vaistų, kuriuose gali būti baltymo gliutenino ar gliutelino.

Įsidėmėkite!

Glitimo gali būti dantų pastoje, kosmetikos priemonėse ir kt. Atidžiai perskaitykite produktų etiketes.

Konsultavo Natūralaus gydymo centro vadovė Aiva Vaivarienė