Kaip išmokti prisijaukinti laimę?
Pasikalbėkime apie laimę kaip apie gerą proto, kūno ir jausmų savijautą. Jei bent vienas šios trijulės narys yra pasilpęs ar sutrikęs, kitiems dviem irgi būna ne pyragai... Tai jau senų seniausiai suvokė Indijos jogai, Tibeto budistai, bet mes dar tik pratinamės žiūrėti į save kaip į nedalomą visumą.
Ypač smalsu buvo pasižvalgyti smegenų pilkųjų ląstelių teritorijoje: kaip ten vykstantys dalykai susiję su laimės pojūčiu?
Smegenų mankšta
Labai tikėtina, kad į klausimą, kas jums gadina kraują, atsakysite, jog amžinas bėgimas ir stresas. Ką gi, primename tai, kas lyg ir savaime aišku, tačiau vis atidedama rytdienai: reikia susikurti dienos režimą ir įpročių rinkinį. Šitai garantuos, jog kasdien padarysite šį bei tą, kas suteiks energijos protui ir kūnui, nuramins ir nudžiugins sielą. Tas režimas, beje, gali būti ne varginantis ir „užknisantis“, bet smagus, malonus ir pakylėjantis. Bet kokiu atveju visada pravartu omeny turėti štai ką: žmogus, kuris kasdien sportuoja, bet kremta bulvių traškučius ir kiurkso prie televizoriaus, neturės ramaus proto; žmogus, kuris kasdien medituoja, bet nesutvarko savo mitybos ir nepasirūpina kūno aktyvumu, palikęs smilkalais prakvipusią vietelę ir įžengęs į realų pasaulį, vėl greitai praras ramybę.
Sutikite, kad apie sveiką mitybą ir kūno stiprinimą fiziniais pratimais girdime nuolat, bet apie proto mankštą... Dar neseniai buvo tikima, kad tokie dalykai kaip atmintis, orientacija, dėmesio koncentracija, gebėjimas priimti informaciją yra įgimti ir beveik nepagerinami. Tačiau pastaruoju metu mokslininkai pradėjo keisti savo nuomonę. Tai daryti juos paskatino įvairūs eksperimentai. Pavyzdžiui, buvo išanalizuotos Londono taksistų, kurie kelis mėnesius studijavo miesto žemėlapį ir stengėsi susikišti į galvas greičiausius maršrutus, kad išlaikytų profesijos egzaminą, smegenys. Paaiškėjo, kad jos, palyginti su taksistų, kurie to nedarė, akivaizdžiai pasikeitė. Mokslininkai paskelbė, kad padidėjo taksistų „moksliukų“ hipokampusas, smegenų dalis, susijusi su atmintimi ir orientacija. Pokyčio mastą lėmė laiko, praleisto mokantis, trukmė.
Žmogus, kuris kasdien sportuoja, bet kremta bulvių traškučius ir kiurkso prie televizoriaus, neturės ramaus proto; žmogus, kuris kasdien medituoja, bet nesutvarko savo mitybos ir nepasirūpina kūno aktyvumu, palikęs smilkalais prakvipusią vietelę ir įžengęs į realų pasaulį, vėl greitai praras ramybę.
Panorėjusi pati rasite informacijos apie įvairius įdomius pastarųjų dešimtmečių žmogaus smegenų stebėjimo rezultatus. O štai pora būdų, kurie, teigiama, padeda paauginti smegenų „raumenis“:
Specialūs žaidimai. Jei apsilankysite, pavyzdžiui, www.lumosity.com, rasite daug smagių programėlių, sukurtų remiantis mokslo atradimais ir skirtų konkrečiai smegenų funkcijai lavinti. Internautai, kurie tuos žaidimus praktikuoja, tvirtina, kad jie tikrai naudingi.
Meditacijos. Šių metų pradžioje „Psychiatry Research“ paskelbė, kad jau moksliškai nustatyta, jog meditavimo būdas, angliškai vadinamas „mindfulness“, paveikia smegenų darbą – gerina gebėjimą koncentruotis, atlikti laiko ribojamas užduotis, nuolat būti budriam, susidėlioti prioritetus.
Prasideda raide „V“
Vizualizacija ir valgymas – du veiksmai, kuriems atlikti reikia visai nedaug: tik jūsų noro ir tinkamo nusiteikimo. Viena ir kita, antra vertus, gali tapti proga geriau save pažinti, iššūkiu ir savigalba.
Kuri stichija jums mieliausia?
4 stichijų padedamai įmanoma pasigerinti sveikatą nekeliant kojos iš namų. Toli gražu ne visiems iškart pavyksta padaryti tai, apie ką čia kalbama, tačiau, kaip sakoma, mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs. Pagarsėjusioje Tulku Thondupo knygoje „Gydomoji proto galia“ („The Healing Power of Mind“) siūloma pamėginti vizualizuoti, kad jūsų kūnu:
Teka vandens srovė – raminanti ir švariai išplaunanti kiekvieną organą, o ypač tą, kuris yra paveiktas ligos.
Ritasi ugnies kamuolys – skleidžiantis ne svilinantį karštį, bet malonią gydančią šilumą, paleidžiančią dūmais visa, kas trukdo jums būti gyvybingai, džiaugtis gyvenimu.
Cirkuliuoja oras – išvėdinantis plaučius, išstumiantis iš ląstelių susikaupusius toksinus ir į kiekvieną iš jų įpučiantis pozityvumo.
Plūsta neįveikiama kaip žemė jėga – suteikianti jums milžiniško atsparumo, stiprybės ir gebėjimo atgimti lygiai taip pat, kaip žemė atgimsta pavasarį.
Vizualizacija suvienija mintis ir kūną
Nuolatinis legendinės TV laidos „Oprah Winfrey Show“ svečias daktaras Mehmetas Ozas, kurio autorinę laidą dabar rodo viena mūsų televizija, vizualizaciją vertina kaip vieną iš būdų kontroliuoti protą. Pasak jo, įsisavinus šį metodą, įmanoma, pavyzdžiui, atsikratyti skausmo. „Plote, kurį skauda, įsivaizduokite dėmę ir iš jos į smegenis einantį nervą. Paprašykite kūno leidimo kontroliuoti skausmą ir pamatykite bei pajuskite, kad jūs tai darote.“ Kaip įvyksta vizualizacija? Prisiminkite, kaip kūnas nueina pagaugais žiūrint gerai suręstą siaubo filmą: tai pastarojo išprovokuotas išgąstis pavirsta grynai fiziniu pojūčiu. Štai ir išeina, kad, tarkim, „stebint filmą“, kuriame galinga vandens srovė išstumia iš jūsų kūno visa tai, kas nešvaru ir ligota, įmanoma patirti nepaprastą palengvėjimą. Beje, Albertas Einsteinas yra pasakęs: „Vaizduotė daug svarbesnė nei žinios.“
„Sukrimsti“ ramybės ar energijos?
Kaip riešutai ar lašiša gali pridėti laimės? Cheminiai junginiai neurotransmiteriai (serotoninas, dopaminas, noradrenalinas ir kt.), kurie perneša smegenų siųstą informaciją likusioms kūno dalims, priklauso nuo to, ką žmogus valgo. Vieni neurotransmiteriai labiau stimuliuoja mūsų kūną ir mąstymą, kiti, priešingai, atpalaiduoja. Žmogaus savijauta būna optimali, kai organizme yra tų medžiagų pusiausvyra. Kas ją ardo? Stresas, medikamentai, svaigalai, kofeinas, skurdi dieta, vandens stygius, valgymo režimo nebuvimas... Taigi proto vaidmuo ir šiuo atveju itin svarbus (kas, jei ne mes, nusprendžia, ką ir kada dėti į burną).
Kaip maitintis, jei:
Norisi nurimti? Atsipalaidavimo pojūtį efektyviai skatina juodasis šokoladas, špinatai, papajos, bananai, avokadai, avižos, ankštiniai, visadalių grūdų makaronai, nevalyti ryžiai (specialiai paminėjome būtent sveikai mitybai tinkamus angliavandenius), ramunėlių, pipirmėčių arbatos, šiltas pienas, jogurtas, riebios žuvys ir kiti omega-3 rūgščių turintys produktai... Maistas, kurį galima apibūdinti žodžiais „neaštrus“, „minkštas“, „kreminis“, ramina (nekalbame apie pyragaičius, ledus ir panašius sveikatai nenaudingus valgius).
Trūksta energijos? Svarbu gerti pakankamai vandens: kai jo stinga, organizmas darosi vangus. Geras H2O šaltinis yra šviežios vaisių sultys, daržovės, vaisiai – šis maistas labai tinkamas norint tapti energingesnei. Vaisius valgykite atskirai nuo kitų produktų, o daržoves papildykite mėsa, žuvimis, ankštiniais, sėklomis, prieskoniais. Riešutai, žalioji arbata – taip pat puikus pasirinkimas. Maistas, kurį galima apibūdinti žodžiais „lengvai virškinamas“, „aštrus“, „saldus“ (saldžios vynuogės nepalyginamai geriau už saldų pyragaitį), „gurgždantis“, „turintis daug ląstelienos“, „karštas“, suteikia energijos.
Riešutai rankinėje – protingas sprendimas
Daktaras Nicholas Perricone, pasaulyje garsus kovos su senėjimu specialistas, apie riešutus yra pasakęs: „Jei norite smarkiai sumažinti vėžio, diabeto, širdies ligų riziką, kontroliuoti svorį be alkio kančių, sušvelninti tokius matomus senėjimo požymius kaip raukšlės ir suglebusi oda, rekomenduoju krimsti riešutus.“ Anot daktaro, jie (aišku, nesūdyti) – labai sotus, gurgiantį skrandį puikiai nuraminantis užkandis: jis padeda išvengti „žvėriškai noriu valgyti!“ priepuolių, po kurių paprastai persivalgoma. O kuri iš mūsų tuomet, kai šitai nutinka, jaučiasi lengva ir laiminga?..