Kaip išmokti suvaldyti stresą?

75 proc. ir daugiau atvejų, dėl kurių žmonės kreipiasi į gydytojus, yra ilgalaikio streso padariniai. Galvos, skrandžio, krūtinės skausmai, nemiga, aukštas kraujo spaudimas, paūmėjusios ligos, smarkiai slenkantys plaukai, nuolatinis nuovargis – visa tai dažniausiai būna susiję su stresu.

Stresas tai organizmo reakcija į bet kokius pasikeitimus, kuomet reikalinga staigi reakcija, sprendimas. Kūnas reaguoja į tai pasitelkęs tiek emocinius, tiek fizinius atsakus.

Mokslininkai, medikai ir psichologai jau seniai pastebėjo, kad didžiausia rizika patirti stresą kyla darbe. Deja, esame tokie įsijautrinę, kad jį patiriame ir už darbovietės ribų. Prisiminkite, kada ir kodėl paskutinįkart labai jaudinotės?

Gal smarkiai susinervinote, kad kažkas poliklinikoje ar prekybos centre užlindo be eilės, o gal nerimavote, nes reikėjo viešai kalbėti? Gal susipykote su drauge dėl menkniekio, o gal kas nors jus įžeidė? Gal ne už kalnų – galutinis terminas, o jūs jaučiatės nieko nespėjanti?

Tikrai nenorime sumenkinti jūsų stresinės situacijos, bet pagalvokite, kaip tuomet jaučiasi tie, kurie pasirenka gyvybei pavojingas specialybes, tokias kaip policininkų ar ugniagesių gelbėtojų, ir su tuo susiduria kasdien? Arba medikai, chirurgai, kurių viena klaida ar netikslus judesys gali kainuoti paciento gyvybę. Ar jūsų patiriamas stresas yra tokio svarbumo, ar prieš tokius dalykus jis atrodo tik menkniekis? Būtent iš tokių profesijų atstovų galima pasimokyti susikaupimo ir gebėjimo nustumti emocijas į šalį.

FTB mes mokomi, kad nors negalime kontroliuoti kiekvienos situacijos, galime kontroliuoti savo reakciją į ją.

Pasitreniravęs, kiekvienas gali elgtis kaip profesionalas, net ir stresinėse situacijose.  „FTB mes mokomi, kad nors negalime kontroliuoti kiekvienos situacijos, galime kontroliuoti savo reakciją į ją, – naujausiame britų „Glamour“ numeryje pasakoja FTB agentė LaRae Quy. – Kai supranti savo elgesio modelius, gali pasirinkti, kaip reaguoti.“

Kad išmoktų per kelias sekundes suimti save į rankas, L.Quy praėjo keturių mėnesių mokymus. Taigi natūralu, kad viskam reikia laiko, o susidoroti su stresu padeda intensyvus mokymasis. FTB agentė pataria išeiti iš komforto zonos ir kartais pastatyti save į nepatogią padėtį.

Sakykime, jei esate drovi, dažniau kalbėkite per susirinkimus ar jų metu sėdėkite priekyje, šalia vadovo. Tam reikia drąsos, tačiau kuo dažniau taip elgsitės, tuo lengviau ateityje bus kalbėti viešai ar bendrauti su svarbiais asmenimis. Arba užkalbinkite nepažįstamą žmogų vakarėlyje. Dar geriau – tokį, kuris jums atrodo nelabai malonus.

Jei jaučiate, kad esant stresinei situacijai pradedate greitai kalbėti (susijaudinote), raudonuoti (kažkas sugėdino), drebėti iš piktumo (kažkas sunervino) arba norite bėgti (ko nors išsigandote), prisiminkite, kad tai yra tik fizinis jūsų kūno atsakas į stresą. Leiskite situaciją valdyti ne emocijoms, o protui. Labai svarbu, kaip jūs elgiatės toliau, kai tiek fiziškai, tiek emociškai pajuntate įtampą.

Akimirkai sustokite, giliai įkvėpkite, pajuskite, kaip oras sklinda po jūsų kūną, leiskite kūnui nurimti.

Bent akimirkai sustokite, giliai įkvėpkite, pajuskite, kaip oras sklinda po jūsų kūną, leiskite kūnui nurimti. Tuomet pamėginkite iškvėpti tą nemalonią emociją. Ir tik tada, po iškvėpimo, pradėkite veikti: kalbėti ar kažką daryti (priklausomai nuo situacijos).

Kartais stresinę situaciją galima numatyti. Tarkime, jūsų laukia darbo pokalbis ar viešas kalbėjimas draugės vestuvėse ar priešais auditoriją. Apgalvokite, ko bijote ar bijosite atėjus tam momentui. Kas jus labiausiai neramina? Ar tai tikrai taip baisu? Galbūt yra kažkas, kas jums padeda geriau jaustis, suteikia drąsos. Tarkime, gal patogiau būtų viešai kalbėti kur nors pasirėmus, o ne tiesiog stovint ir nuleidus rankas.

Viskam reikia laiko, tačiau jeigu skirsite tam dėmesio, kitąkart su stresu susidorosite lengviau. Niekas negimsta mokėdamas į viską reaguoti ramiai ir šaltai.