Kaip išsirinkti gerą asmeninį trenerį?
Keletą savaičių intensyviai lankiausi sporto klube ir netrukus atsidūriau asmeninių trenerių akiratyje. Tokios „sportininkės“ kaip aš – geidžiamas laimikis. Visgi vos tik leidau suprasti, kad šios paslaugos – ne mano kišenei, akimirksniu dingo ir dėmesys, ir net elementarus „laba diena“. Lietuvos sporto universiteto dėstytoja dr. Simona Pajaujienė sako, kad toks elgesys – neprofesionalumo ženklas, ir perspėja, kada reikia bėgti nuo tokių trenerių kuo toliau.
– Kaip atskirti, kada kantriai treniruoklio veikimą demonstruojantis treneris tai daro visai ne iš geros valios (ir juo labiau ne todėl, kad tu esi labai „faina“!), o tiesiog ieškodamas naujų klientų?
– Pirmiausia, sporto klubo vadovybė turi taip planuoti darbą, kad salėje visada būtų bent vienas budintis instruktorius, kurio tiesioginė užduotis yra padėti, parodyti, taip pat – pataisyti netinkamą judesį, duoti trumpas instrukcijas, rekomenduoti sportuojančiam žmogui reikiamus profesionalus (pavyzdžiui, kineziterapeutą, asmeninį trenerį, mitybos specialistą ir pan.) ar grupines treniruotes. Europos standartų kalba toks darbuotojas vadinamas sveikatingumo instruktoriumi. Toks treneris turi matyti salėje sportuojančius žmones, priešingu atveju jis neatlieka savo tiesioginio darbo, nes treniruoklių priežiūrai galima nusamdyti ir apsaugos firmą.
O štai asmeninis treneris yra aukštesnės kvalifikacijos specialistas, kuris gali visapusiškai padėti žmogui (ar mažai klientų grupei) tobulėti sporto ir sveikatingumo srityje. Jo darbas – susikoncentruoti į savo klientą ir, parengus individualią programą, lydėti sėkmingo treniruočių proceso kelyje. Todėl gali atsitikti taip, kad asmeninis treneris nematys salėje kitų sportuojančių žmonių, nes visą dėmesį skirs savo klientui. Mano nuomone, asmeninis treneris privalo turėti skiriamąjį ženkliuką ar aprangą, kad nekiltų kitų klientų nepasitenkinimo dėl galimai arogantiško elgesio.
– Kas gali dirbti asmeniniu treneriu?
Lietuvoje vis dar yra nemažai trenerių „nelegalų“, kurie neturi oficialios kvalifikacijos, trenerio licencijos, sertifikatų, tačiau nuolat mokosi savarankiškai.
– Deja, Lietuvoje vis dar galioja sena tvarka, t. y. dirbti sveikatingumo srityje gali bet kuris asmuo, įgijęs sporto (sporto šakos) ar edukologijos (kūno kultūros) bakalauro laipsnį arba turintis Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) išduotą licenciją. Nelabai kas tikrina trenerių žinias ar periodiškai juos atestuoja, nėra mokymo kursų kokybės priežiūros procedūros, neturime net lietuviško sveikatingumo trenerio standarto aprašo. Didelė problema, kad sveikatingumo treneriais dirba asmenys, kurie lankytojams taiko aukšto sportinio meistriškumo treniruotėms tinkamas žinias ir nelabai stengiasi ar moka atskirti sportą nuo sveikatinimo.
Taip pat, jeigu mokslai, net ir geriausi, baigti seniai ir žinios neatnaujinamos, vargu ar galima pasitikėti tokiu treneriu. Gyvenimas keičiasi greičiau negu mūsų požiūris, įpročiai ir įgūdžiai. Jeigu treneris nori būti šiuolaikiškas, jis turi nuolat tobulėti, todėl mažiausiai kas dvejus metus reikėtų visapusiškai atnaujinti žinias, ir ne tik praktines. Šiuo metu sveikatingumo treneriai rengiami tik viename – Lietuvos sporto universitete. Lietuvoje veikia kol kas vienintelė „EuropeActive“ akredituota sveikatingumo trenerių mokykla „Active Training“, ji jau yra parengusi per 100 EREPS registruotų instruktorių. Galite patikrinti, ar jūsų treneris yra EREPS registre (www.ereps.eu.com). Treneriai, kurie baigė mokslus užsienyje ir turi šių mokyklų sertifikatus (ACE, NASM, ISSA, ACSM), taip pat yra kvalifikuoti.
Kita vertus, Lietuvoje vis dar yra nemažai trenerių „nelegalų“, kurie neturi oficialios kvalifikacijos, trenerio licencijos, sertifikatų, tačiau nuolat mokosi savarankiškai. Tarp jų būna tikrai gerų praktikų, bet kaip juos atskirti? Tam ir yra reikalingas oficialus pripažinimas, trenerio licencija, kad klientai lengviau atpažintų tikrus specialistus.
– Yra nemažai trenerių, kurių vizitinė kortelė – treniruotas kūnas. Tačiau tai dar nereiškia, kad jis tinkamai pasirūpins ir tavo raumenų treniravimu...
– Tikrai taip, ne visada gražus ir tobulas trenerio kūnas yra jo žinių ir dėmesio klientui matas. Taip pat ne diplomų skaičius ar sporto varžybų patirtis yra garantija, kad jus treniruoja profesionalas.
Verta atkreipti dėmesį, jei asmeninio trenerio raumenynas labai išreikštas ir masyvus. Tokiai išvaizdai puoselėti reikia daug laiko ir pastangų, tad gali būti, kad treneris pritrūks dėmesio jums. Ir dar – asmeniniais treneriais neretai tampa buvę profesionalūs kultūristai, jie iš prigimties dažniausiai yra introvertai, taigi ne visada sklandžiai bendraus ir didelė tikimybė, kad bus labiausiai orientuoti tik į išvaizdos tobulinimą. Taip, sporto salėje mes labiausiai tobuliname savo išorę, mažiname arba didiname svorį, domimės „prieš“ ir „po“ darytomis asmenukėmis, kovojame su senėjimu ir aukštiname sėkmingai jaunėjančius, tačiau sveikatą lemia daug komponentų ir fizinė išvaizda tikrai dar ne viskas. Pagalvokite patys, ar norite gražiai atrodyti, ar gerai jaustis? Ir už kokias paslaugas sutinkate mokėti?
Pagalvokite, ar norite gražiai atrodyti, ar gerai jaustis? Ir už kokias paslaugas sutinkate mokėti?
Įtarimų ir abejonių turėtų sukelti treneris, kuris pradeda jus treniruoti neišaiškinęs sveikatos rizikos veiksnių, neatlikęs funkcijų testavimo ir jūsų laikysenos analizės, neturi aiškaus ir terminuoto plano tikslui pasiekti arba, priešingai, orientuojasi į „smūginius“, greituosius treniruočių tikslus, nenori ar nemoka suderinti skirtingo pobūdžio veiklų, visiškai nesidomi grupinėmis treniruotėmis, kitomis sporto šakomis, fizinio aktyvumo formomis ir tvirtina, kad ten jokių rezultatų neįmanoma pasiekti. Be to, dažnai toks treneris įkyriai siūlo papildus (ne paslaptis, kad iš jų pardavimo susidaro antras trenerio atlyginimas) ir mažai kalba apie tai, kaip optimizuoti bendrąją mitybą. Arba, atvirkščiai, per daug detalizuoja ir formuoja konkretų mitybos planą (tai gali daryti tik kvalifikuotas dietologas ar mitybos specialistas). Mano įsitikinimu, treneris, kad ir koks jis kvalifikuotas, neturi imtis dietologo ar gydytojo vaidmens.
– Patarkite, kaip atpažinti tikrai gerą trenerį.
– Toks treneris pats susiras jus sporto klube, nes moka atpažinti žmogų, kuriam reikia pagalbos, konsultacijos! Iš tiesų trenerio darbo kokybės garantas yra jo kvalifikacija ir kompetencija, matuojama žiniomis ir įgūdžiais, taip pat yra svarbios asmeninės savybės, vertybės ir bendras požiūris.
Profesionalų asmeninį trenerį išduoda jo empatija, inteligencija, charakteris, laikysena, judesiai ir iš kelių pokalbio sakinių pajuntama kompetencija. Geras asmeninis treneris juda laisvai ir grakščiai. Kai atlieka pratimus, demonstruojamos kūno pozicijos yra taisyklingos; žiūrint iš šalies, jo judesiai yra natūralūs ir lengvi. Žinoma, treneris neturi būti nei perdžiūvęs, nei nutukęs.
Geras treneris dažnai netingi kartu su klientu atlikti pramankštos, užuot nusiuntęs jį prie kardiotreniruoklio; treniruotėje ne tik naudoja treniruoklius, su kuriais dirbti pamokomi visi sporto klubo lankytojai, bet ir įtraukia integralių viso kūno pratimų, atliekamų su įvairesniu inventoriumi. Toks treneris geba jus suprasti, motyvuoti ir palaikyti sunkiomis gyvenimo akimirkomis. Ne veltui europinio standarto asmeninių trenerių mokymo kursuose vieni plačiausių ir svarbiausių modulių yra gyvensenos valdymas, saugumas, bendravimas ir psichosocialiniai aspektai. Deja, nemaža dalis Lietuvos trenerių mokymuose dar vis ieško tik praktinių žinių apie pratimų techniką, naujas treniruočių metodikas. Tačiau galiu patikinti, kad auga nauja trenerių karta, kurios vertybės ir požiūris į darbą yra labai atsakingas, o svarbiausia – eina iš širdies.
– Asmeninio trenerio paslaugos kainuoja gerokai brangiau nei sporto klubo abonementas. Ar klientas gali reikalauti atsakomybės, jei nepavyksta pasiekti rezultatų?
– Trenerio kontaktas su klientu turi prasidėti nuo susipažinimo: itin svarbu gerai pažinti sporto klubo lankytoją, suprasti jo lūkesčius ir realias galimybes, įvertinti galimas rizikas, nes pagrindinis sveikatingumo principas yra NEPAKENK! Tam būtinas anketavimas ir visapusiškas testavimas. Tik taip treneris gali suformuoti realius treniruočių tikslus, sudaryti trumpalaikius ir ilgalaikius (metinius) treniruočių planus, konsultuoti sveikesnės mitybos ir gyvensenos klausimais.
Konsultacijos, parengta individuali mankštinimosi programa ir pats treniruotės procesas yra tiesioginė trenerio atsakomybė. Dėl netinkamos arba vienpusiškos mankštinimosi programos gali atsirasti sveikatos problemų. Itin svarbus – saugumo klausimas. Nežinodami, kaip deramai atlikti pratimus, rizikuojate sau pakenkti. Jei ir nepastebėsite nieko blogo iš karto, galite pajusti po 1, 10 ar 20 metų. To išvengti turi padėti asmeninis treneris. Ir progresuoti padės būtent jis.
Kartu būtina suprasti, kad treniruotė sudaro tik mažą kliento paros laiko dalį. Net nepaprastai gera programa ir itin profesionalus treneris neužtikrins puikių rezultatų, jei kliento dienos režimas ir bendra gyvensena nebus taisyklingi. Stiprėjama ne treniruotės metu, o atsigavimo laikotarpiu, todėl būtinas kokybiškas poilsis (pakankama miego trukmė) ir visavertė mityba.
Treniruočių programa turėtų būti atnaujinama kas 4–6 savaites, nes per tiek laiko kūnas prisitaiko prie krūvio. Bent kartą per tris mėnesius reiktų atlikti testavimą ir esmines korekcijas. Jei po tiek laiko vizualiai nematyti rezultatų – nesikeičia kūno formos, kūno kompozicija, tai nebūtinai reiškia, kad programa bloga. Gali būti, kad jūsų funkcijos gerėja, bet kūnui reikia daugiau laiko adaptuotis. Tačiau po trijų mėnesių nejaučiant jokio pagerėjimo prasminga pasikonsultuoti su treneriu.
– Psichologinės žinios treneriui yra ne mažiau svarbios nei fiziologinės. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad treneris neimtų tuo piktnaudžiauti?
– Šventa tiesa! Psichologinės žinios ir gera komunikacija yra vienos svarbiausių trenerio savybių. Pastebiu, kad pastaruoju metu sveikatingumo klubai labiau ieško mokančio bendrauti, atviro žvilgsnio ir didelės širdies žmogaus, o ne techniškai gerai pasirengusio, atletiško, bet uždaro ir kategoriško darbuotojo. Reiktų pastebėti, kad patikimas asmeninis treneris nėra „jauniklis“, nors amžius turbūt nėra svarbiausias kriterijus. Tačiau norint gerai pažinti klubo lankytoją būtina empatija ir gyvenimiška patirtis, o tai įgyjama su amžiumi... Kad treneris neimtų tuo piktnaudžiauti, pats klientas turi būti smalsus, ieškoti patikimų žinių šaltinių, kelti klausimus „kodėl“ ir „kaip“. Jei treneris negali paaiškinti tam tikro proceso, pagrįsti rekomendacijos ar sudarytos programos, jums turėtų kilti abejonių dėl jo kompetencijos.
Beje, priešingų lyčių asmenys bendraudami visada randa naujų spalvų ir žaismingumo – tai galioja ir sporto srityje. Tačiau čia, kaip ir, tarkim, renkantis gydytoją, pirmiausia reikėtų vertinti profesionalumą. Vyrą ar moterį rinktis asmeniniu treneriu – kiekvieno kliento valia, nes treneris, be kita ko, turi patikti ir tikti energiškai. Visgi, nepaisant puikaus bendravimo, moteriai ar vyrui tikėtis iš trenerio daugiau negu iš profesionalo yra rizikinga svajonė. Tokia viltis gali subliūkšti ir visiškai sužlugdyti norą sportuoti.