Misija įmanoma: gyventi taip, kaip norime
Mes, moterys, savo gyvenimo dienas leidžiame patyliukais repetuodamos gyvenimą ir laukdamos tinkamos dienos, kuri yra „dar ne šiandien“. Tik jeigu ne šiandien, tai kada? Kai numesime daugiau kilogramų, vaikai baigs universitetą, o vyras pradės uždirbti dvigubai?.. Šį straipsnį skiriu visoms, linkusioms vis atidėti save į šalį, ir jau pajutusioms, kad metas brangių gyvenimo minučių atseikėti ir sau.
Mano pačios gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis (ir ta gerąja prasme), kai lioviausi ruoštis gyvenimui ir ėmiau jį tiesiog gyventi. Ilgus metus turėjau įprotį atidėti trokštamą gyvenimą į šalį, mintyse jį repetuoti, rinkdavausi pasilikti užkulisiuose, kaupiau žinias įvairiuose seminaruose, mokymuose ir knygose, teigdavau sau, kad ne dabar, kad dar nesu pakankamai pasiruošusi įgyvendinti savo svajonių, kad man dar stinga žinių, išsilavinimo... Todėl ir negaliu gyventi taip, kaip noriu, dar ne dabar... Tikiu, kad daugeliui moterų ši situacija pažįstama.
Ar skaitėte pritrenkiančią australų rašytojos Bronnie Ware knygą „5 dažniausios apgailestavimų priežastys mirštant“? Žmonės, kurie skaičiavo paskutiniąsias gyvenimo savaites, dažniausiai apgailestavo neturėję daugiau drąsos gyventi taip, kaip norėjo, ir nugyveno taip, kaip kiti tikėjosi iš jų. Pasirinkę gyventi kitų gyvenimus, patys anapilin išėjo taip ir nepasidžiaugę savuoju...
Kai jaučiamės silpnos ir neryžtingos, tai ženklas, kad įdedame per daug pastangų, jog prisitaikytume prie kitų.
Saviugdos trenerė Linda Jaroch teigia, kad šiuolaikinėms moterims reikia truputėlio daugiau drąsos! Moterys negyvena visa savo jėga, nes neišdrįsta gyventi savo gyvenimo. Kai mes jaučiamės silpnos ir neryžtingos, tai ženklas, kad įdedame per daug pastangų, jog prisitaikytume prie kitų, ir per mažai dėmesio skiriame sau.
„Gyventi savo gyvenimą“ yra apsisprendimas, reikalaujantis tam tikrų įsipareigojimų. Pirma, šis pasirinkimas skatina gerbti savo poreikius ir norus. Juk esame linkusios klimpti kitų žmonių reikaluose, pradedant vaikais, baigiant mamos kaimyne iš gretimo namo.
„Gyventi savo gyvenimą“ ragina mus skirti užtektinai laiko sau. Dosniai seikėdamos jį kitiems, mes prarandame brangiausias minutes saviems tikslams siekti. Būtina pastabėti, kad daug jo iššvaistome nerimui, abejonėms, atidėliojimui, analizei ir kitiems įkyriems vidiniams dialogams, kurie labiau primena aklavietes, nei skatina ieškoti išeičių.
Trečia, „Gyventi savo gyvenimą“ liepia gyventi. Tiesiog aktyviai įgyvendinti savo norus, poreikius, vizijas. Ne mąstyti, ne svarstyti ar abejoti (po to atidėti, persvarstyti ir darsyk atidėti), o pradėti, veikti, daryti!
Paklauskite savęs, kaip šiandien galiu parodyti pagarbą savo norams? Taip, tikrai yra dalykų, kuriuos įmanoma įgyvendinti tik rytoj ar po metų, tačiau yra galybė dalykų, kuriuos būtina padaryti jau šiandien. Kas tie dalykai? Bent vienas ar du? Už ką išdrįsite pakovoti kitų akyse, kam leisite įvykti, atsitikti, ir ne rytoj, o šiandien!
Kviečiu pažaisti žavų moterišką žaidimą. Šiandien elkimės su savimi taip, tarsi jau dabar būtume vertos patenkinti savo poreikius ir norus, pasiruošusios įgyvendinti svajones ir realizuoti idėjas. Ką manote?
Tos, kurios einate savęs pažinimo keliu, nustokite dangstytis už siekiamybės, kad kažką pradėsite daryti, kai pažinsite save, – veikite taip, tarsi būtumėte save pažinusios.
Tos, kurios kurios auginate vaikus ir atidedate savus poreikius, iki kol vaikai pradės eiti į darželį ar baigs pirmą klasę, elkitės taip, tarsi vaikai jau būtų tą padarę. Bent jau leiskite sau pasijusti taip. Tai išlaisvins iš priklausymo nuo ateities sąlygų ir įlies į jus naujų dabarties jėgų.
Tos, kurios norite prašyti didesnio atlyginimo, bet vis laukiate diplomų ar papildomų pasiekimų, pradėkite elgtis taip, tarsi jau dabar esate vertos trokštamo atlygio. Jums tikrai patiks taip jaustis!
Pamenu, kai pradėjau įgyvendinti savo idėjas ir sumanymus, atliepti į kartais net labai keistus savo sielos kvietimus, kai pradėjau paisyti savo norų ir gerbti savo svajones, palengva supratau, kad jau turiu viską, ko reikia, kad galėčiau gyventi. Man nereikia laukti pirmadienio arba kol baigsiu dar vienus mokslus, arba kol užaugs dukra, kad galėčiau atsiduoti gyvenimui visa širdimi.
Juk gyvenimas yra tai, kas atsitinka tiesiog kasdien, net kai mes neturime plano dešimtmečiui, bet jei žengiame žingsnį, kad ir mažutį, savo troškimo link, gyvenimas ištiesia mylinčias rankas, apipila energija, idėjomis, palaikymu, galimybėmis, taip padėdamas nueiti visus likusius žingsnius… Ir tada nepastebimai vieną gražų gyvenimo rytą, gal net tokį kaip šis, nubundame su palaimingu jausmu širdyje, kad gyvename savo gyvenimą, mylimą ir nepakartojamą, esame neatsiejama jo dalis, o jis – dalis mūsų.
Ir visa tai nutinka gerokai anksčiau, nei mes manome, kad esame pasiruošusios. Patikinu – esame. Jau šiandien.
Gražios dar vienos jūsų mylimo gyvenimo dienos!
***
Daugiau saviugdos specialistės Ramintos Lapinskaitės straipsnių galite rasti jos tinklaraštyje.