Kaip Marcelio Prousto apdainuotos madlenos tapo prancūziškos kulinarinės tapatybės dalimi

Madlenos / Vida Press nuotrauka
Madlenos / Vida Press nuotrauka
Jurgita Vaskel
Šaltinis: Žurnalas „Legendos“
A
A

Apie jas rašė Marcelis Proustas, be jų recepto nebūtų nė vienos prancūzų konditerijos knygos. MADLENOS – nedidukai putlūs kriauklės formos pyragaičiai su kuprele. Nors žinomi nuo viduramžių, turėjo praeiti ne vienas šimtmetis, kol jie tapo prancūziškos kulinarinės tapatybės dalimi.

Forma kaip įrodymas

Norėdami užčiuopti pirmuosius madlenų pėdsakus istorijoje, nusikelkime į biblinius laikus. Pasak legendos, kai Jeruzalėje buvo nukankintas apaštalas Jokūbas, jo mokiniai nutarė kūną nuplukdyti į Ispaniją. Kilus audrai, laivas nuskendo, o šventojo kūnas pasiekė Ispanijos krantus padengtas jūrinių šukučių kriauklėmis. Šios kriauklės ilgainiui tapo šv. Jokūbo simboliu, kurį, išpjautą iš odos, kaulo ar medienos, viduramžiais pirmieji piligrimai, eidami Šv. Jokūbo keliu, prisisegdavo prie drabužių. Pasiekę tikslą – Santjago de Kompostelos miestą, kuriame, kaip teigiama, ir palaidotas apaštalas, jie kulniuodavo dar toliau, link vandenyno, ir namo parsinešdavo šukutės kriauklę kaip įrodymą, kad įveikė savo dvasinę kelionę.