Kaip paruošti šaltą arbatą, kad netaptų kenksminga
Lietuvoje bręstant sveikos gyvensenos kultui, šiltomis vasaros dienomis žmonės vis dažniau ieško, kuo pakeisti gaiviuosius saldžius gėrimus. „Skonis ir kvapas“ arbatos žinovas Andrius Žilinskas pasakoja, kaip tinkamai ruošti šaltą arbatą, kad tai būtų išties sveika, ir kokių klaidų daryti nevalia.
Praėjusių metų gruodžio mėnesį atlikus tyrimą paaiškėjo, kad lietuviai geria itin daug arbatos, tačiau daro tai bet kaip ir praranda galimybę pasimėgauti. Daugiausia lietuvių arbatą renkasi dėl to, kad tai skanu ir sveika.
Andriaus Žilinsko teigimu, karštomis vasaros dienomis arbata gali būti skanus pagrindas gaiviam šaltam gėrimui. Tai puiki saldžiųjų vaisvandenių alternatyva, kurią lengvai galima pasigaminti namuose ir saldinti pagal savo skonį. Tačiau itin svarbu mokėti ją tinkamai paruošti.
Šaltai arbatai paruošti rekomenduojama naudoti maždaug dvigubai daugiau arbatžolių nei karštai, jei gėrimą planuojate pateikti su ledo kubeliais. Žinovas ragina nebijoti eksperimentuoti ir šį koncentratą pagardinti mėgstamu sirupu, sultimis, uogomis ar vaisiais ir, galiausiai, supilti viską į ledo kupinas stiklines.
Paruošę juodosios arbatos puodelį ir palikę jį ilgesniam laikui atvėsti, galite pakenkti savo organizmui.
Jei gaminate šaltą arbatą ir norite, kad ji atvėstų greičiau, perpilkite ją per ledų kubelius – taip gėrimas greičiau atvės ir galėsite atsigaivinti iš karto. Karštą arbatą patariama perpilti per ledukus dar ir todėl, jog vėsinant ją tik šaldytuve, karštas gėrimas gali pakenkti šaldymo įrenginiui.
Greitai atvėsinti arbatą šaltam gėrimui svarbu ir dėl kitos priežasties. Mėgstančius juodąją arbatą arbatos žinovas perspėja: paruošę juodosios arbatos puodelį ir palikę jį ilgesniam laikui atvėsti (pvz., ryte geriate iš vakaro ruoštą arbatą), galite pakenkti savo organizmui.
„Pagrindinė atšalusios juodosios arbatos problema yra ta, kad jos aktyvios medžiagos yra surišamos į netirpius junginius, kurie linkę užkimšti inkstų kanalėlius, sudarydami „smėlį“ ir akmenis. Momentinio poveikio nėra jokio: ir šilta, ir šalta arbata veikia panašiai kaip energinis gėrimas, tik šilta veikia greičiau, ir vasarą netgi vėsina geriau. Skiriasi igalaikis poveikis – šilta arbata didina filtraciją ir taip skatina inkstus „valytis“, o atšalusi ilgainiui gali padėti formuotis akmenims.“
Tačiau net ir vasarą nebūtina arbatos šaldyti. Atsivėsinti karštą dieną arbata gali padėti ir geriama šilta. Šiltas gėrimas verčia kūną daugiau prakaituoti, o garuodamas prakaitas efektyviai vėsina. Svarbu būti lengvai apsirengus, kad prakaitui būtų kur išgaruoti. Todėl arbatos puodelis tiks kaitinantis saulėje, bus puiki priemonė atvėsinti nuo žaidimų įkaitusius vaikus.