Jau kitą savaitę mokyklose prasidės abiturientų egzaminų maratonas. Sakoma: „Ko neprivalgei, to neprilaižysi“, tad žinių per likusias iki egzaminų dienas mokiniai vargu ar daug tesukaups. Tačiau neką mažiau svarbu egzaminui pasiruošti ir emociškai. Be to, kad galva geriau veiktų ir su stresu susidoroti padeda ne tik psichologinės priemonės, bet ir maistas bei poilsis.
Nesvarbu, koks egzaminas ar atsiskaitymas, visi jie kelia jaudulį, stresą, rūpestį, verčia nerimauti ir įsitempti. Patarimų, kaip sau padėti, yra įvairių. Vieni smegenų darbą siūlo gerinti valgant šokoladą, kiti įtampą malšinti pataria ilgu miegu, o kad geriau pasisektų viską atsiminti, neva reikia garsiai pakartoti, ką išmokai. Taigi, o kokia yra specialistų nuomonė?
Psichologai teigia, kad nėra vieno būdo, galinčio padėti visiems vienodai, nes visi žmonės skirtingi.
Viską prisiminti!
Psichologai teigia, kad nėra vieno būdo, galinčio padėti visiems vienodai, nes visi žmonės skirtingi. Jei kalbėtume apie tai, kaip geriau atsiminti perskaitytus ir išmoktus dalykus, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokia yra jūsų atmintis. Kiekvienas mūsų naują informaciją priimame trimis būdais: audialiniu (klausydami ir girdėdami), vizualiniu (matydami) ir kinestetiniu (lytėdami). Audialai geriausiai informaciją įsimena klausydami, tad jei ir jūs tokiu būdu geriausiai pasiruošiate, įrašykite egzamino medžiagą į diktofoną ir paskutinę dieną perklausykite įrašus. Žinoma, galbūt matematikai tokiu būdu ir nepasiruošite, bet lietuvių kalbai, istorijai, geografijai ar biologijai tikrai galima. Vizualai mėgsta užrašus ir konspektus, tad mokantis jiems vertėtų pasibraukti svarbias frazes, pasižymėti raktinius žodžius, o vėliau tik viską peržvelgti. Kinestetikai dažniausiai negali ramiai nusėdėti vietoje, tad jiems mokytis geriausia liečiant skirtingus popierius, knygas, perkeliant dokumentus iš vienos vietos į kitą, sudarant diagramas, grafikus.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kasmet vis nauja manija: pernai pokemonai, šįmet – sukučiai
Kaip ugdyti emocinį stabilumą
Išmokti nusiraminti, kada reikia, ir mokytis būti emociškai stabiliam labai naudinga ne tik prieš egzaminus. Apskritai emociškai stabilius žmones sėkmė lanko kur kas dažniau, jie nesutrinka dėl nereikšmingų dalykų. Kaip to mokytis? Pirmiausia, nepersitempkite besimokydami. Kad ir kiek daug dar, rodos, liko neišmoktų dalykų, puikiai žinote, kad visko tikriausiai nepavyks išmokti. O įtampą pašalinti reikėtų, nes ji gali pačiu nepalankiausiu metu pakišti jums koją. Tad nesimokykite ištisomis valandomis, bet kas dvi tris darykite pusvalandžio pertrauką. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo labai ilgas laiko tarpas, o iš tikrųjų tai – gera investicija, nes pervargę nebegalite nieko naujo išmokti, o pailsėję naują informaciją smegenys priima kur kas lengviau. Ką veikti per pertrauką? Svarbiausia – jokios informacijos! Jokių telefoninių žinučių ir feisbuko peržiūrų, jokio skaitymo ar rašymo ir televizoriaus žiūrėjimo. Geriausia būtų greitu žingsniu pasivaikščioti, pasiklausyti muzikos ir pašokti, pažaisti su augintiniu ar tiesiog pasvajoti žvelgiant į debesis. Be to, visa tai darydami, visiškai negalvokite apie tai, ko mokėtės, nevarginkite savęs niūriomis, neigiamomis mintimis.
Prieš egzaminą – diena poilsio
Daugeliui tai atrodo nesuvokiama, nes kaip tik paskutinę dieną sėdima iki išnaktų ar net paryčių prie knygų. Tai pernelyg išvargina, tad egzamino dieną galva būna sunki, gerokai sudėtingiau prisiminti net ir gerai žinomą informaciją. Idealiu atveju dieną prieš egzaminą reikėtų gerai tiek fiziškai, tiek dvasiškai pailsėti, nieko nesimokyti, vengti didelio fizinio ir protinio krūvio. Galite pasiruošti tai, ko reikės egzamino dieną – iš anksto apgalvoti, kuo rengsitės, įsidėti pakankamai rašymo priemonių, susirasti asmens dokumentą. Kad egzamino dieną bent jau dėl šių dalykų nejaustumėte jokio streso.
Pusryčiai – būtini!
Prieš egzaminą vieniems suka pilvą, kitus pykina, – didesnio ar mažesnio streso išvengti praktiškai neįmanoma. Tačiau bent jau šiek tiek jį sumažinti galima. Tačiau jei galvojate apie raminamuosius, meskite tokias mintis į šalį. Jie greičiau bus žalingi, nei duos naudos. Nes visus veikia skirtingai, tad nežinote, kaip paveiks jus.
O štai sočiai papusryčiauti būtina, nors ir kaip nenorite, tik kavos negerkite – ji gali pernelyg sudirginti, ją verčiau pakeiskite žaliąja arbata. Ir juodasis šokoladas tokią dieną puikiai tinka, keletą gabalėlių įsidėkite ir į egzaminą. Maistas suteiks kūnui energijos, o protui aiškumo, ir padės kovoti su stresu.
Naudingi patarimai
Su stresu kovoti padeda ir šie būdai.
- Užsimerkite ir ramiai pakvėpuokite. Giliai įkvėpkite, giliai iškvėpkite. Visiškai susitelkite tik į kvėpavimą. Paslaptis ta, kad vienu metu galime dėmesį skirti tik vienam dalykui, tad jei galvosite apie tai, kaip įkvėpti ir iškvėpti, nebegalvosite apie kūną kaustančią įtampą ir ji pamažu atsileis.
- Galite kartoti įsiteiginius. Pavyzdžiui: „Man viskas pavyks“, „Esu ramus, žinau, kad esu pakankamai pasiruošęs“ ir pan. Svarbu tokiu atveju nevartoti jokio neiginio.
- Stipriai pamasažuokite delnus, patrinkite juos vieną į kitą, tada sušilusiais pamasažuokite galvą, palankstykite ją į abi puses, pasukiokite, patrinkite ausis. Tai padeda jaustis žvaliau.
- Kvapai taip pat labai naudingi, tik reikia žinoti, kokie kada tinkami. Susikaupti ir nusiraminti padeda levandų, citrinų, rozmarinų kvapai. Galite sumaišyti po kelis šių kvapų eterinių aliejų lašelius ir gautu mišiniu pasitepti riešus.
- O svarbiausia – prisiminkite, kad nors egzaminai turi daug įtakos jūsų ateičiai ir gali daug nulemti jūsų ateinančius metus, jie – tik vienas iš gyvenimo etapų, vienas iš nuotykių. Tad taip juos ir vertinkite. Ar pasijutote geriau? Taigi sėkmės laikant egzaminus!