Kaip pažaboti stresą – trumpalaikiai ir ilgalaikiai metodai
Besibaigiant vasarai ir prasidedant rudeniui ne vienas iš mūsų pasijuto keistai – išsiblaškęs, pasimetęs. Lyg ir nėra, ko nerimauti, bet viskas kelia stresą. Ką jau kalbėti apie kasdienius streso faktorius – nuovargį, miego stygių, sudėtingus darbus ir kitus reikalus.
Streso metu mūsų organizmas reaguoja atitinkamai: didėja adrenalino kiekis kraujyje, širdis pradeda greičiau plakti, pakyla kraujospūdis. Patiriant chronišką stresą, gali išsivystyti depresija, nerimas, sutrikti atmintis ir dėmesio koncentracija, taip pat suprastėti fizinė sveikata.
Kaip pažaboti stresą? Siūlome tiek greitų efektyvių metodų, tiek ilgalaikių.
GREITI BŪDAI
Giliai kvėpuokite
Greičiausia, ką galite padaryti, ir svarbiausia – tai galima daryti bet kur, tai pasitelkti gilų kvėpavimą. Paskirkite tam minutę. Uždėkite rankas ant krūtinės ląstos apačios, kad jaustumėte, ar taisyklingai kvėpuojate. Giliai įkvėpkite pro nosį, o iškvėpkite pro burną, kvėpuokite ne kiek krūtine, kiek pilvu.
Toks gilus kvėpavimas padės deguoniui lengviau pasiekti kiekvieną kūno ląstelę ir tai padės kūnui nusiraminti.
Žiūrėkite linksmus vaizdelius
Humoras gali pagydyti liūdną sielą arba pašalinti įtampą. Tikrai ne be priežasties prikurta tiek komedijų, serialų, ir juo labiau ne veltui po internetą plaukioja milijardai juokingų vaizdelių. Tyrimais pastebėta, kad juokingai mieli vaizdai su naminiais gyvūnėliais ir kūdikiais praskaidrina nuotaiką ir padeda atsipalaiduoti, sumažina nerimo simptomus.
Tad jei šiuo metu patiriate įtampą, pasižiūrėkite – kad ir trumpą – vaizdelį ir pajusite, kad bent šiek tiek palengvėjo.
Įtempkite ir atsipalaiduokite
Atsipalaidavęs kūnas – tai atsipalaidavęs protas.
Atsisėskite patogiai arba atsigulkite. Įtempkite penkioms sekundėms ir tuomet atpalaiduokite kiekvieną kūno raumenį, pradėkite nuo viršaus – kaktos, ir leiskitės žemyn – iki pirštų galiukų. Jei jaučiate, kad kažkuris raumuo ar kūno dalis vis tiek įsitempę, pakartokite šį pratimą kelis kartus.
Ši technika žinoma nuo praėjusio amžiaus pirmos pusės, jos esmė – dirbtinai sukurti raumenų įsitempimą, o tuomet juos atpalaiduoti, kad žmogus pajustų fizinį palengvėjimą. O atsipalaidavęs kūnas – tai atsipalaidavęs protas.
ILGALAIKIAI SPRENDIMAI
Anksčiau kelkitės
Kalbame ne apie stresą keliantį ankstyvą kėlimąsi, bet apie ėjimą gulti ir kėlimąsi šiek tiek anksčiau. Kad ir 10–15 minučių. Taip ryte turėsite daugiau laiko, nereikės skubėti ir lėkti pro duris kaip akis išdegus. Spėsite ramiai išgerti puodelį kavos arba padaryti mankštą ar pamedituoti. Nejausite įtampos, labiau susikoncentruosite į naują dieną, apgalvosite planus ir galbūt visa diena praeis be didesnės įtampos.
Susikurkite raminančią aplinką
Seniai pastebėta, kad šaltesni, prislopinti atspalviai nuramina ir atpalaiduoja, o šilti ir ryškūs – energizuoja. Susikurkite kambaryje (pavyzdžiui, miegamajame) šaltesnių prislopintų tonų aplinką. Tai gali būti nebūtinai sienų ar baldų spalva – tiks ir paveikslas ar reprodukcija, gėlių vazonai, nuotraukų rėmeliai, užuolaidos ar lovos užtiesalas.
O jei yra spalva, kuri jus atpalaiduoja, pasitelkite ją. Pavyzdžiui, universali spalva yra žalia – nors ji ryški, bet pasižymi raminančiomis (ne slopinančiomis) savybėmis, tik labiau tinka dienos metui, kuomet dar reikia energijos likusiems darbams nuveikti.
Koncentruokitės į hobį
Jei turite hobį – puiku: streso apimti, imkitės hobio. O jei neturite, susiraskite ką nors, kas jus domina. Stresą dažniausiai patiriame, nes per daug galvojame apie jį keliančius dalykus. O geriausias būdas nukreipti mintis – susirasti įdomią, įtraukiančią veiklą. Geriausia – jei tai bent iš dalies fizinė veikla. Tarkime, kokia nors sporto šaka (tenisas, boulingas, plaukimas ir pan.), sodininkystė, mezgimas ar siuvimas, medžio darbai.
Stresą numalšinti, beje, gali ir kambarių ar spintos tvarkymas.