Kaip susigrąžinti intymumą ir artumą?
Darbas, rutina, vaikų problemos kartais taip uždusina, kad pamirštate, jog esate ne tik darbuotoja ir mama, bet ir moteris. Kaip vėl įgauti antrą kvėpavimą ir džiaugtis artumu su vyru?
Pradėkite kalbėtis ne tik apie reikalus
Dažniausiai kalbamės apie buitį ir vaikus. Na, dar šiek tiek apie problemas darbe. Viskas. Bet juk kai šnekučiuojamės su mažai pažįstamu žmogumi, norime jam sukelti susidomėjimą, ar ne? Taigi, būtų ne pro šalį vėl pradėti kalbėtis apie dalykus, kurie dabar atrodo nesvarbūs, bet tokie tikrai nebuvo pažinties pradžioje: jūsų savijautą, svajones, skaitomą knygą ir t. t.
Sveika būtų nustoti partnerį tyrinėti nusivylusiu žvilgsniu ir kaltinti, kad jis jau nebe toks, koks kadaise buvo. Mes irgi turbūt nebe tokios. Bet galime pažvelgti į žmogų, su kuriuo gyvename, kiek kitaip: kaip į asmenį, su kuriuo nuo šio momento norime būti laimingesnės. Ir pabandyti su juo elgtis taip, kaip norėtume, kad jis elgtųsi su mumis.
Galime pažvelgti į žmogų, su kuriuo gyvename, kaip į asmenį, su kuriuo nuo šio momento norime būti laimingesnės.
O kaip jį paskatinti daugiau stengtis dėl santykių? Imtis iniciatyvos pačioms. Galima tiesiog paklausti, ko jis tikisi iš jūsų, ko norėtų, kad jaustųsi mylimas ir laimingesnis. Paprastai po to žmogus susimąsto: o kaip ir aš galėčiau savo moteriai suteikti daugiau džiaugsmo?
Bėgant metams, ateina supratimas, kad tas kitas žmogus daugelį dalykų vertina kiek kitaip nei jūs ir ne visada nutuokia apie tai, ko jūs iš jo tikitės – jei nepasakote to aiškiai ir garsiai. Jei jums kas nors aišku ir be žodžių, vyrams aiškiau būna tada, kai jiems pasakoma tiesiai šviesiai.
Skirkite vienas kitam laiko
Gimus vaikams, mylimieji tampa tėvais ir dažnai net vienas kitą kažkodėl ima vadinti „tėčiu“ ar „mama“. Jie nebeturi laiko pabūti dviese (tiksliau – net neieško). O šioks toks atsitraukimas nuo vaikų naudingas ne tik tėvams, bet ir vaikams – kad jie suprastų, jog tėvai gyvena ne vien tam, kad rūpintųsi jais.
Labai svarbu rasti bent kelias valandas per savaitę tam, kad dviese nueitumėte į kiną ar pavakarieniautumėte kavinėje. Dažnai būna taip: arba abu sėdi namie, arba sutuoktinis išeina „į žmones“, o jo antroji pusė lieka su vaikais. Bendri „pabėgimai“ iš namų leidžia porai atitrūkti nuo rūpesčių ir vėl pamatyti tą patrauklų žmogų, kurį kažkada įsimylėjo.
Psichoterapeutas Fabianas Kremeris siūlo rasti laiko ir namie pabūti tik dviese – tarkime, tada, kai suminga vaikai. Tą valandą nereikia žiūrėti televizoriaus, naršyti socialiniuose tinkluose – skirkite laiko vienas kitam. Taip parodydami, kad mylimas žmogus – jums pats svarbiausias.
Žavėkite ir žavėkitės
Mes atidžiai renkamės drabužius eidami į darbą ar vakarėlį, praleidžiame daug laiko prie veidrodžio, bet namie nesistengiame vienas kitam būti patrauklūs. Taip, namai mūsų tvirtovė ar oazė, kurioje galima atsipalaiduoti, bet vis vien reikia turėti galvoje, kad nei jūsų apdribęs nuskalbtas sportinis kostiumas, nei jo išsitampę šortai erotinių minčių nekelia...
„Būti patraukliam – tai tarsi siųsti kitam žinutę: „noriu tau patikti“, ir tuo pačiu sustiprinti jo pasitikėjimą savimi. Ir tai ne tik išorinis žavesys, bet ir originalesni dėmesio ženklai – kad ir maži siurprizai“, – tikina psichoterapeutė Isabelle Constant. Kartais tikrai meilę nužudo rutina, nors, metams bėgant, sunku išsaugoti tą mus pažinties pradžioje taip jaudinusią paslaptį, traukusią prie kito žmogaus, bet galima pasistengti įnešti į bendrą gyvenimą daugiau žaismės.
Skirkite pasimatymus vienas kitam mieste, stenkitės vėl žvelgti į savo žmogų įsimylėjusiomis akimis, sakykite komplimentus, būkite atsipalaidavę ir šiek tiek avantiūristiški – kaip pažinties pradžioje.
Besąlygiškai palaikykite vienas kitą
Visada pademonstruokite, koks svarbus jums jūsų žmogus. Priimkite jo charakterio ypatybes nuolat nekritikuodama, įdėmiai išklausykite jį, būkite pasiruošusi padėti. Tai nėra lengva. Gyvename pašėlusiu tempu ir kartais nėra jėgų, noro ir laiko kitam atsiverti ir kitą išklausyti, jam padėti ar paprašyti pagalbos – bet tai būtina, jei nenorite vienas nuo kito nutolti.
O dar sunkiau pripažinti, regis, paprastą faktą – kad pats artimiausias žmogus yra kitoks, nei mes, jis daug ką kitaip vertina ir jo poreikiai skiriasi. Visų sunkiausia, bet būtina, priimti savo žmogaus kitoniškumą nebandant jo pakeisti. Tai – brandos požymis. Be to, reikia priimti ir mylimo žmogaus praeitį, pavyzdžiui, suprasti, kad jis atsakingas už vaikus iš pirmosios santuokos.
Svarbiausia suprasti, kad jūs neturite aukotis, pamindama savo pricipus, ir neturite kitą žmogų palenkti savo valiai, bet ieškoti kompromisų, išmokti retkarčiais nusileisti – tik tuomet ir kitas paims gerą pavyzdį iš jūsų.