Statistiniai tyrimai rodo, kad problemos su atmintimi kamuoja praktiškai kas antrą planetos gyventoją. Viskas prasideda nepastebimai, nuo pačių, atrodytų, nekalčiausių smulkmenų.
Nieko nedarant atminties silpnėjimas ima progresuoti, išsiblaškymas virsta užmaršumu, kai žmogus jau negali prisiminti, kur jis, pavyzdžiui, padėjo raktus ir ar užrakino duris. Tinklalapis km.ru rašo, jog šiais laikais atminties prastėjimas nėra tik vyresnio amžiaus žmonių problema, vis daugiau jaunų žmonių skundžiasi atmintimi.
Atminties prastėjimo priežastys
Atmintis – žmogaus smegenų savybė, leidžianti „įsirašyti“, saugoti ir esant reikalui atkurti informaciją. Neįmanoma įsivaizduoti mūsų gyvenimo be šios unikalios organizmo savybės.
Gydytojai vardija pagrindines priežastis, kodėl atsiranda užmaršumas – tai stresas, miego sutrikimai, depresija, piktnaudžiavimas alkoholiu ir kai kurios lėtinės ligos. Atminties sutrikimai gali būti nulemti ir tam tikrų medikamentų vartojimo ar vitamino B12 stygiaus.
Ilgalaikis stresas. Jis stipriausiai nualina žmogaus organizmą. Suprastėja visos organizmo funkcijos ir ypač atmintis. Todėl esant ilgalaikei protinei įtampai, nekomfortiškoms darbo ar mokymosi sąlygoms, atmintis smarkiai suprastėja, o darbingumas – sumažėja. Gydytojai kalba apie tokios situacijos paradoksą: kuo daugiau žmogus tuomet stengiasi atsiminti, tuo blogiau jam tai pavyksta.
Miego trūkumas. Būtent miego metu mūsų smegenys įsisavina ir apdoroja gautą informaciją. Jeigu jūs nepakankamai miegate, reikalinga informacija tiesiog neįsimenama. Be to, nuolatinis neišsimiegojimas tik sustiprina stresą, sukeldamas išsiblaškymą, susierzinimą ir atminties problemas. Panašiu efektu pasižymi ir ilgalaikė depresinė būsena.
Piktnaudžiavimas alkoholiu. Tai gali sukelti atminties praradimus (ypač tai būdinga tam laikotarpiui, kai yra vartojami alkoholiniai gėrimai). Ilgalaikis alkoholio vartojimas gali bloginti atmintį ir prisidėti prie intelekto mažėjimo.
Vaistai (migdomieji, nuskausminamieji, kai kurie antihistamininiai, antidepresantai). Dažniausiai atminties problemų kyla nustojus vartoti šiuos preparatus.
Vitamino B12 deficitas. Šio vitamino trūkumas labai neigiamai paveikia atmintį, nes jis reikalingas pilnavertiškai smegenų veiklai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vitaminas B12: svarbiausi faktai ir jo stokos simptomai
Petražolės, riešutai ir augalai
Ajurvedos medicina pateikia daug paprastų, tačiau efektyvių rekomendacijų atminties gerinimui. Ajurvedos sistemos gydytojai siūlo subalansuoti mitybą, atsisakyti žalingų įpročių ir būti fiziškai aktyvesniems.
Į kasdienį racioną rekomenduojama įtraukti tokius produktus: morkas, burokėlius, špinatus, saldžias bulves, vynuoges, migdolų riešutus, lydytą sviestą ir pieną.
Labai naudinga gerti morkų ir burokėlių sultis. Viena iš pačių geriausių aterosklerozės profilaktinių priemonių vadina graikiškus riešutus. Senovės rytų gydytojų nuomone, greitai atminties netenkantys žmonės kasdien turėtų suvalgyti ne mažiau kaip 20 riešutų.
Galvos smegenų aktyvumą teigiamai veikia ir petražolės. Visos šio augalo dalys turi savyje sudedamųjų dalių, sugebančių pašalinti iš organizmo druskas. Labai rekomenduojama į žmonių, turinčių atminties problemų, meniu įtraukti daug kalio savyje turinčius produktus – keptas petražoles, šviežius abrikosus, baklažanus, saulėgrąžas.
Ajurvedoje naudojama daug augalų, gerinančių smegenų veiklą ir prisidedančių prie atminties išsaugojimo bei stiprinimo. Daugumai žinomas ginkmedis ir šafranas.
Teigiamai atmintį veikia toks mišinys: alijošiaus sultys (1 šaukštas), juodieji pipirai (žiupsnelis) ir trintos garstyčių sėklos (1/8 šaukštelio). Šį mišinį reikia vartoti 2–3 kartus per dieną.
Dar vienas atminties pagerinimo receptas:
1 kartą per dieną suvalgykite 3 g maltų juodųjų kmynų, sumaišytų su arbatiniu šaukšteliu medaus, užsigerdami šiltu vandeniu.
Prisiminti viską
Iš ajurvedinių praktikų, padedančių stiprinti ir atkurti atmintį, gydytojai siūlo rinktis meditaciją. Jeigu kažką pamiršote, tiesiog ramiai atsisėskite ir likite tokioje padėtyje. Paskui pabandykite patekti į savo atminties kerteles ir atrasti užmirštą epizodą. Būtinai atsiminsite, ką pamiršote!
Naudinga ir kvėpavimo praktika – pranajama. Kvėpavimas pakaitomis tai per vieną, tai per kitą šnervę padeda pagerinti smegenų kraujotaką. Tačiau daryti šį pratimą geriau prižiūrint patyrusiam instruktoriui.
Ne mažiau svarbūs yra kasdieniai pasivaikščiojimai: jie pagerina kraujotaką ir padeda pastiprinti atmintį, ypač jeigu einama greitesniu tempu. Vaikščiokite pusvalandį kasdien ne mažiau kaip penkis kartus per savaitę.
Masažas su aliejumi – dar vienas būdas pagerinti atmintį. Aliejaus (su specialiomis ajurvedinėmis žolelėmis atminčiai gerinti) įtrynimas į galvos ir padų odą stimuliuoja refleksines zonas, taip aktyvuojama atmintis.
Ir, žinoma, treniruokite asociatyvų mąstymą. Dažniau naudokite asociacijas, kai reikia kažką įsiminti. Pavyzdžiui, kažkas sako jums savo vardą. Pabandykite susieti šį vardą su kažkuo, kas jums jau pažįstama, arba galvoje nupieškite paveiksliuką, kuris jums siesis su šiuo vardu.
Labai gerai treniruoti atmintį mokantis atmintinai eilėraščius. Be to, svarbią informaciją užsirašykite ir vis prie jos grįžkite. Sudarykite dienos darbų ir pirkinių sąrašus.