Kas jūs: vyturys, pelėda, o gal balandis?
Kai kurie žmonės kiekvieną rytą pašoka iš lovos, nes nekantrauja pradėti dieną. Kitų ir įkyrus žadintuvas nepažadina. Vieni jau po vakarienės ima žiovauti, o kiti iki išnaktų skaito ar žiūri filmus. Kodėl esame tokie skirtingi?
„Atsakymas slypi kiekvieno individo chronotipe“, – atskleidžia medicinos ir fiziologijos prof. R. Horneris iš Toronto universiteto (JAV). Tyrimai rodo, kad daugiau kaip pusei pasaulio gyventojų būdingi nusistovėję miego įpročiai, todėl vienus galima vadinti vyturiais, kitus – pelėdomis. O likusieji nepriskiria savęs nei prie vienų, nei prie kitų. Jie nesikelia per anksti ir neina į lovą po vidurnakčio.
G. Hildebrandto klasifikacijoje išskiriami 3 chronotipai: ryto (vieversiai), dienos (balandžiai) ir nakties (pelėdos).
Tai paaiškina G. Hildebrandto klasifikacija. Joje išskiriami 3 chronotipai: ryto (vieversiai), dienos (balandžiai) ir nakties (pelėdos). Pagal įvairius duomenis, planetoje gyvena apie 33 proc. pelėdų, 16 proc. vyturių ir daugiau kaip 50 proc. balandžių. Vis dėlto daugelis žmonių priklauso mišriam tipui, o grynuolių dažniau sutinkama tarp moterų nei tarp vyrų.
Tėvai ne visada žino, kada geriausias laikas miegoti
Per pastarąjį dešimtmetį mokslininkai atrado apie 80 genų, kurie atsakingi už individualų bioritmą, o jų mutacijos gali lemti tai, kad vieni žmonės aktyvesni iš ryto, o kiti – po pietų.
„Nesvarbu, patinka mums tai ar nepatinka, tėvai ne visada teisūs vaikams sakydami, kada laikas miegoti. Poilsio laikas priklauso nuo genų, kuriuos gavome iš gimdytojų“, – sako dr. L. Ptacekas iš JAV Kalifornijos universiteto. Beveik visiems gyviems organizmams (nuo vienaląsčių iki žinduolių, įskaitant ir žmones) būdingas biologinis cikliškumas, tačiau mes turime galimybę sąmoningai ir nesąmoningai nepaisyti vidinio laikrodžio. Todėl negalima visos kaltės suversti genetikai.
„Natūralų bioritmą iškreipia pamaininis darbas, kelionės ir pan. Modernioje visuomenėje miego sutrikimai pasireiškia dėl to, kad žmonės ilgai būna patalpose. Ilgainiui daugelis virsta pelėdomis“, – sako prof. T. Roennebergas iš Ludwigo Maximiliano universiteto (Vokietija).
TAIP PAT SKAITYKITE: Nenorite lankytis psichologo kabinete? Griebkite knygą!
Kiti mokslininkai spėja, kad naktinis gyvenimas susijęs su žmonių evoliucija ir rodo didesnį intelekto lygį. Pirmykščių kultūrų analizė patvirtino seniai žinomą tiesą – anksčiau žmonės pakildavo iš patalų prieš aušrą ir eidavo gulti sutemus. Jie siekdavo visapusiškai išnaudoti šviesųjį paros laiką. Naktinėjimas (dainos, šokiai, bendravimas prie laužo) yra susijęs su kultūriniais ir socialiniais pokyčiais. Natūralu, kad dalis šiuolaikinės visuomenės mieliau dirba ir kuria būtent tamsiuoju paros metu.
Pasak prof. T. Roennebergo, per gyvenimą pabūname ir vyturiais, ir pelėdomis. Pavyzdžiui, paauglystėje ir jaunystėje gulamės vėliau, sunkiau keliamės rytais. Toks elgesys būdingiausias 19,5 m. moterims, ir 21 m. vyrams. Kuo vyresnis asmuo, tuo anksčiau eina miegoti. Tiesa, ir prabundama kartu su pirmaisiais paukščiais.
Tiksinti bomba
„Būti vieversiu ar pelėda nėra blogai. Sveikatos bėdos prasideda tada, kad žmogus negali vadovautis organizmo laikrodžiu, nes jis kertasi su darbo ar studijų grafiku. Vidinio ir išorinio laiko neatitikimas kenksmingas abiem chronotipams“, – perspėja T. Roennebergas. Tokie miego režimo sutrikimai sukelia ne tik dezorientaciją, miego pokyčius, bet ir skatina nutukimą, psichikos, širdies ir kraujagyslių sistemos ligas bei vėžį. Jei vieversiai ir pelėdos priversti taikytis prie svetimos (dažnai standartinės) dienotvarkės, ima veikti daugybė pasipriešinimo mechanizmų. Pasekmė – nemiga, mieguistumas dieną, išsiblaškymas, depresija, metabolinis sindromas.
2007 m. ekspertų grupė iš Pasaulio sveikatos organizacijos nustatė, kad darbas pamainomis veikia lyg kancerogenai. Nacionalinis danų tyrimas atskleidė, kad moterims, kurios dirba naktimis ne mažiau kaip 6 mėn., krūties vėžio rizika padidėja iki 1,6 karto. Manoma, kad nenormalus miego režimas iškreipia ląstelių dalijimąsi panašiai kaip dietos ar stresas. Visi biocheminiai, fiziologiniai organizmo procesai vyksta pagal šviesos ir tamsos ritmą, tačiau šiuolaikiniai žmonės priversti gyventi taip, lyg parą sudarytų ne 24, o 28 valandos. „Paros ritmas turi įtakos paprasčiausiems medžiagų apykaitos procesams, įskaitant baltymų sintezę, glikolizę ir riebalų rūgščių metabolizmą.
Daugeliui žmonių, kurie priversti gyventi ne savo ritmu, gali pasireikšti virškinimo sutrikimų, išsivystyti cukrinis diabetas, imti varginti padidėjęs kraujospūdis“, – sako neurologė T. Bushnell iš Sietlo universiteto. Pastebėta, kad pelėdas dažniau vargina hormoninio pobūdžio ligos (cukrinis diabetas, skrandžio opos), o vieversių Achilo kulnas – širdis ir imunitetas. Dažnai manoma, kad vidinio laikrodžio funkciją atlieka smegenys. Būtent nuo jų priklauso žmogaus poilsio ir aktyvumo ritmas. Ilinojaus universiteto mokslininkai atrado, kad žmogaus kūnas sudarytas iš daugybės tokių laikrodžių, t. y. kiekvienas organas veikia tam tikru greičiu. Išsiderinus šiam nepriekaištingai sustyguotam mechanizmui, apninka ligos.
Tinkamas režimas
„Daugelis žmonių gyvenimą praleidžia patalpose, todėl nebeliko natūralių šviesos, temperatūros svyravimų, kurie būdingi tam tikram paros laikui. Dar blogiau tai, kad šiuolaikinio individo socialinis ir ekonominis gyvenimas prasideda valanda anksčiau nei suskamba vidinis žadintuvas“, – apie beprotišką tempą kalba dr. E. Tauberis iš Lesterio universiteto (Jungtinė Karalystė). Įrodyta, kad vidinis žmogaus ritmas turi įtakos sveikatai, darbingumui, fizinei, intelektinei, emocinei veiklai. Intuityviai jaučiame, kuriuo paros metu esame aktyviausi ir produktyviausi.
Pastaruoju metu netrūksta tyrimų, kaip individualus bioritmas lemia žmogaus gyvenimo kokybę. Gerai tai, kad tuo domisi vis daugiau darbdavių. Pavyzdžiui, stojantį į Izraelio armiją, reikia užpildyti anketą, kurios vienoje skiltyje prašoma apibūdinti savo chronotipą. Jei darbdaviai lanksčiau žiūrėtų į darbuotojų poreikius, optimizuotų darbo eigą ir net apsisaugotų nuo nelaimingų atsitikimų. Juk rytinėje pamainoje mieliau plušėtų vieversiai, o vakarinėje – pelėdos.
Miego trūkumas vaikams ir paaugliams yra viena iš depresijos ir motyvacijos stokos priežasčių
JAV Browno universiteto psichiatrijos prof. M. Carskadon kovoja, kad mokyklose pamokos prasidėtų vėliau. „Miego trūkumas vaikams ir paaugliams yra viena iš depresijos ir motyvacijos stokos priežasčių. Mokinių nuotaika ir mokymosi rezultatai pagerėtų, jei švietimo įstaigos atsižvelgtų į jaunosios kartos biologinį laikrodį“, – ekspertė mano, kad pokyčiai būtini, nors darbo rinka palankesnė vieversiams. Vis dėlto sparčios permainos ir populiarėjančios alternatyvos (darbas iš namų ir pan.) kiekvienam suteikia galimybę realizuoti savo potencialą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Greitas testas atskleis jūsų atminties galimybes