Kaunietės nuotykiai Pietų Amerikoje: kai tave apvagia, pasijunti kaip nuogas

Įspėjo dėl saugumo

Nemažai šalių aplankiusi Karolina Pietų Amerikoje lankėsi pirmą kartą. Kelionė į Kolumbiją, kurią moteris kartu su drauge įsigijo iš vienos kelionių agentūros Lietuvoje, kvepėjo nuotykiais ir išsvajotomis atostogomis.

„Mūsų kelionė prasidėjo Bogotoje, vėliau skridome į Medeljiną, o iš ten – į Santą Martą. Kadangi keliavome tik dviese, savarankiškos kelionės idėja nežavėjo – ši šalis įvardijama kaip nesaugi. Nors Kolumbijoje išties nemažai turistų, tačiau mus įspėjo, jog vienos vakare nevaikščiotume Bogotos gatvėmis, net ir dieną neitume į gatves, kur nesimato žmonių.

Kelionių agentūra pasirūpino visais pervežimais, vietiniais skrydžiais, viešbučiais, turėjome jų partnerių Kolumbijoje kontaktus – kad galėtume operatyviai susiekti, jei kas nors nutiktų“, – pasakojo Karolina.

Bogotoje keliautojos praleido dvi dienas. Vieną iš jų – su vietiniu gidu. Antrą dieną moterys po Bogotą vaikštinėjo savarankiškai, taip pat užsisakė du nemokamus vietinių agentūrų rengiamus turus. Vienas iš jų – pažintinis po Bogotą, kitas – maisto turas.

Mieste patruliuoja policija ir kariškiai

Tiek iš oro uosto į viešbutį Bogotoje lietuves palydėjusi turizmo agentūros atstovė, tiek vietinis gidas akcentavo: saugokite daiktus. Lietuves lydėjusi agentūros darbuotoja patarė vakare net neiti į greta viešbučio esančią parduotuvę arba iki jos greitai nubėgti, taip pat rengtis kuo paprasčiau, nenešioti papuošalų.

Atskira kalba – apie telefonus. Patariama jų nesinešioti kuprinėse, nelaikyti rankose, nesidėti į galinę kelnių kišenę. Saugiausia vieta telefonui – priekinė drabužio kišenė arba rankinė, kuri laikoma prie pat savęs.

„Likimo ironija, tačiau mano telefoną pavogė iš užsegtos priekinės striukės kišenės“, – sakė Karolina.

Antrąją kelionės dieną kartu su turistų grupe abi moterys dalyvavo maisto ture. Vienoje iš kavinių po maisto degustacijos keliautojai patraukė toliau, o Karolina Bogotos gatvėmis iki kitos maisto degustacijos vietos besišnekučiuodama žingsniavo kartu su JAV turistais.

„Mano telefonas buvo priekinėje užsegtoje striukės kišenėje. Bogota – milijoninis miestas, tad ir gatvėse čia pilna žmonių, nemažai turistų. Žvelgiant iš šalies atrodo, kad Bogotos centras yra saugus – čia ne tik patruliuoja policijos pareigūnai, bet budi ir ginkluoti kariškiai“, – pasakojo kaunietė.

Pajuto, kad gatvėje kažkas atsitrenkė

Stabtelėjusi pereiti gatvę moteris pajuto, kad į ją kažkas atsitrenkė, o pasukusi galvą pamatė, kad tai – dvi jaunos moterys.

„Kas buvo toliau – papasakoti sunku, nes tai tetruko akimirką. Pajutau, kad mano kišenėje nebėra telefono. Gidas su kitais turistais jau buvo nuėję kiek tolėliau, mes – keturiese – šiek tiek atsilikome. Į situaciją iš karto sureagavo amerikiečiai.

Mes patys sulaikėme abi moteris. Pasirodė, kad jos ne tik meistriškai sugeba pavogti telefoną, tačiau yra ir puikios aktorės. Viena iš jų išraiškingai ispanų kalba klausinėjo: ar dingo tavo telefonas? Nors aš nieko tą akimirką apie telefoną dar nebuvau pasakiusi, o iš streso net ir sakinį anglų kalba sunkiai galėjau suregzti“, – sakė Karolina.

Viena iš dviejų kolumbiečių, vaidindama nustebusią, Karolinai pasiūlė pasinaudoti jos telefonu ir tariamai nesuprato, kodėl ją įtaria vagyste: „Ji sutiko parodyti savo rankinės, kišenių turinį. Jos draugė – taip pat. Tik telefono niekur nebuvo.

Kaip sužinojome vėliau, vagystės gatvėse turi savo schemą, savo scenarijų – ištraukusi telefoną vagišė tą pat akimirką jį galėjo perduoti savo bendrininkui ar bendrininkei, įsimaišiusiam į žmonių minią.“

Vagystės jausmą lydi sumišimas

Ką jaučia apvogtas žmogus – kitam, to neišgyvenusiam, suprasti sunku. Tai – ne tik nesaugumo jausmas, tačiau ir supratimas, kad pavogė ne tik telefoną. Jame – ir asmens duomenys, banko atsiskaitymo programėlė, pagaliau – įvairių dokumentų kopijos, visi kontaktai.

„Atrodo, kad lieki be nieko, kad pavogė tavo gyvenimą. Pirmą kartą taip aiškiai supratau, kiek mūsų telefonuose yra duomenų. Kai tave apvagia, pasijunti tarsi nuogas ir toks pažeidžiamas. Aš nežinojau, kodėl jie pavogė telefoną – ar tam, kad parduotų, ar tam, kad pasinaudotų asmens duomenimis“, – kalbėjo Karolina.

Vagystę lydi ir sumišimas, kyla daugybė klausimų. Kaip iš Kolumbijos susisiekti su savo banku? Kaip su tėvais, kurie Karoliną į Kolumbiją išlydėjo su nerimu.

„Jei pačioje kelionės pradžioje liksiu be ryšio, ką pagalvos mano mama, niekaip negalėdama su manimi susiekti ir kiek nerimo sukelsiu jai? Tada, stovint Bogotos miesto centre, klausimai sekė vienas kitą“, – įspūdžiais dalijosi moteris.

Netrukus prie Karolinos ir amerikiečių turistų prisijungė ir ekskursiją vedęs gidas. Jis siūlė, jei reikia, pasinaudoti savo telefonu, tačiau kad taip apskirtai įvyko – tik skėsčiojo rankomis. Čia – Bogota.

Į policiją kreiptis nepatarė

Prie sumišusios Karolinos netrukus prisistatė vietos policijos pareigūnai ir ginkluoti karšikiai. Tačiau saugumas ir rūpestis turistu, nutikus vagystei, panašu, čia yra tik paradinis.

„Manęs klausė, ar rašysiu pareiškimą policijai. Buvau pasiruošusi tą daryti, man tai atrodė normalu – juk jei esi nukentėjęs, kreipiesi į teisėsaugą. Tačiau gidas patarė verčiau to nedaryti – užgaišiu dvi tris valandas, o naudos nebus jokios.

Niekas vagių neišieškos, nepaisant to, kad miesto centre yra nemažai vaizdo stebėjimo kamerų. Man tai pasirodė keista – šalis, kuri nori tapti kaip įmanoma atviresnė turistams, taip nereaguoja į jų problemas.

Nustebino ir tai, kad tiek laiko truks pareiškimo parašymas. Todėl, įvertinusi šiuos faktus, į policiją nesikreipiau.

Be to, neseniai telefono panašiu būdu pasakojo netekęs ir maisto turą vedęs gidas. Jis į policiją taip pat nesikreipė. Man buvo keista, kodėl apskritai yra vagiami telefonai, tačiau, pasak gido, net ir užblokuotus juos kam nors įsiūlo – jie naudojami kaip wi-fi įrenginys“, – pasakojo kaunietė.

Sugrįžus į viešbutį teko galvoti, ką daryti toliau – juk atostogos tik prasidėjo. Draugės telefonu moteris bandė susiekti su banku, tačiau paaiškėjo, kad prisiskambinti neįmanoma – užimto telefono signalas buvo skambinant bet kam.

„Laimei, kad viešbutyje buvo interneto ryšys. Tuomet draugės telefonu susisiekiau su savo draugu Lietuvoje, su tėvais.

Draugas iš mano namuose buvusio kompiuterio pakeitė visus slaptažodžius, paskambino į banką, kad užblokuotų kortelę. Nustebino tai, kad bankas tą padarė – juk jiems skambinau ne tiesiogiai aš.

Šioje situacijoje mane išgelbėjo, kad turėjau pasiėmusi atsarginę kito banko kortelę ir ten buvo šiek tiek pinigų. Padėjo ir tėvai – jie padarė pavedimą, nes tiek, kiek pinigų turėjau kitoje kortelėje, būtų nepakakę“, – kalbėjo Karolina.

„Tau labai pasisekė"

Tą patį vakarą Karolina pasitikrino savo draudimo sąlygas. Pasirodė, kad turto draudimo punkto nėra. Pasak kaunietės, kitą kartą prieš kelionę tuo būtinai reikės pasirūpinti.

Emocijos dėl vagystės atslūgo tik po kelių dienų. Karolina sako bandžiusi nusiraminti ir toliau mėgautis atostogomis. Juolab, kad prieš akis – dar beveik dvi savaitės.

Nepaisant to, vagystė palieka savo įspaudą: „Po vagystės pasijunti nesaugiai. Įtartini ima atrodyti visi, nebepasitiki niekuo. Bijai net iki bankomato eiti, nes galvoji, kad kas nors už kampo lauks. Visur įžvelgi pavojų ir sukčių schemas, nuolat, nuolat tikrini savo daiktus ir kišenes.“

Savo patirtus nuotykius ji vėliau papasakojo ir Medeljine jas lydėjusiam gidui Diego ir vairuotojui Erikui. „Tau labai pasisekė. Kai mieste apvogė mane – puolė su mačete. O dar prieš mėnesį pavogė piniginę ir telefoną. Čia nutinka visko. Gali sulaukti ir grasinimo ginklu“, – pasakojo gidas.

„Erikai, papasakok savo patirtį“, – kreipėsi gidas į vairuotoją. „Jei aš papasakosiu savo patirtį, jos niekada nesugrįš į Kolumbiją“, – šyptelėjo vairuotojas.

Skrydis – atidėtas

Dar vienas nuotykis keliautojų laukė viešnagės Kolumbijoje pabaigoje. Priešpaskutinę dieną lietuvės iš Kartagenos turėjo skristi į Bogotą, o kitą dieną iš Kolumbijos sostinės – namo.

„Tačiau skrydį oro linijos atidėjo. Iš karto tai nekėlė jokio nerimo, nes taip kartais nutinka. Buvo paaiškinta, kad vėluosime, nes Bogotoje blogas oras ir lėktuvams pavojinga leistis. Ramiai laukėme oro uoste“, – pasakojo Karolina.

Praėjus kelioms valandoms lietuvės pastebėjo, kad atšaukti visi aviakompanijos, su kuria jos turėjo skristi, skrydžiai į visus miestus. Negana to, kitų oro linijų lėktuvai į Bogotą skrido – vyko keleivių įsodinimai.

„Oro uoste susipažinome su vokiečiu, kuris irgi keliavo į Bogotą, o tą patį vakarą jo laukė skrydis į Frankfurtą. Dėl vėluojančio skrydžio iš Kartagenos jis į vakarinį skrydį tiesiog nebespėjo. Negana to, oro linijos, su kuriomis jis turėjo skristi į Europą, elektroniniu paštu jam atsiuntė pranešimą, kad skrydis iš Kartagenos ne atidėtas, o atšauktas.

Išvykimą iš Bogotos į Europą oro linijos jam pasiūlė tik po kelių dienų. Tada tikrai džiaugiausi, kad mūsų kelionė namo – ne tą patį, o kitą vakarą. Ir tikėjausi, kad iki to laiko mes Bogotą pasieksime“, – pasakojo kaunietė.

Po ilgo laukimo pasiekė Bogotą

Abi moterys bandė susiekti su kelionių agentūros Kolumbijoje atstovais – nebuvo aišku, ką dėl atidėto ar atšaukto skrydžio daryti. Tačiau tai pasirodė neįmanoma – internetas oro uoste yra ribotas, jis veikia tik pusvalandį.

„Susiradome oro linijų biurą ir paprašėme, kad leistų prisijungti prie interneto. Maniau, kad tuomet iš draugės telefono specialia pokalbių programėle susieksime su kelionių agentūros atstovais. Netrukus paaiškėjo, kad to padaryti neįmanoma – ši programėlė draugės telefone buvo blokuota.

Nieko dėl atidėto skrydžio mums negalėjo pasakyti ir oro linijų atstovai – dauguma iš jų nekalba angliškai, o tie, kurie kalba, nieko nežino. Arba nesako“, – kelionės įspūdžius pasakojo Karolina.

Neaiškumas dėl atidėto skrydžio erzino ir kitus keleivius, o jų raminti ir baimindamiesi galimo incidento oro linijų darbuotojai pasitelkė policijos pareigūnus – keleiviai „spaudimą“ oro linijoms darė net plojimais. Prie negalinčiųjų išskristi prisijungė ir kiti oro uoste buvę keleiviai – jie irgi ėmė ploti kartu.

„Galiausiai buvo paskelbta, kad prasideda keleivių įlaipinimas. Po ilgo ir varginančio laukimo, po patirto nerimo pagaliau pasiekėme Bogotą, o kitą dieną – ir Europą. Iki šiol pamenu mane aplankiusį jausmą, kai lėktuvas nusileido Frankfurte. Čia – Europa, čia mūsų namai. Ir viduje pasidžiaugiau, kad mes esame europiečiai.

Sugrįžusi, žinoma, turėjau nemažai reikalų – reikėjo susisiekti su banku, gauti naują kortelę, įsigyti telefoną. Naujos kortelės laukiau savaitę, tiek laiko buvau su blokuota sąskaita ir be pinigų. Prašiau net atidėti atlyginimo išmokėjimą, nes abejojau, ar pinigai „įkris“.

Tačiau jei manęs kas nors klaustų, ar dar keliaučiau į Pietų Ameriką, tai neabejotinai taip. Gal tik pasirūpinčiau didesnėmis apsaugomis nuo tokių netikėtų situacijų“, – kalbėjo Karolina.

Kaip „nelikti ant ledo“: praktiniai patarimai

Kad kelionės metu „neliktų ant ledo“ labiau patyrę keliautojai neapsiriboja kelionės draudimu. Kaip patyrė Kolumbijoje į nemalonią situaciją papuolusi Karolina, turto draudimo jame net nebuvo. Taigi, klausimas, aktualus visiems keliautojams – kas padėtų apsisaugoti maksimaliai?

„Nuoširdžiai gaila dėl keliautojos patirtų iššūkių, nemalonių emocijų ir nepatogumų. Deja, panašių įvykių, kaip papasakojo Karolina, nutinka ne taip jau retai“, – komentavo SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorė Eglė Dovbyšienė.

Kaip pabrėžė E. Dovbyšienė, praradus ar pametus banko kortelę, nėra būtina blokuoti banko sąskaitą. Pakanka blokuoti pačią kortelę, ir tokiu atveju joje esančios lėšos liks visiškai saugios. Kortelę galima blokuoti prisijungus prie interneto banko, mobiliąja programėle arba susisiekus su banku telefonu.

Kelionės dokumentų apsauga ir kiti saugikliai

Mokėjimo kortelių „Mastercard Gold“ ir „Mastercard World Elite“ turėtojams yra taikoma kelionės dokumentų apsauga. Pasak SEB banko atstovės, dėl vagystės praradus ar pametus tokius dokumentus, kaip apdraustojo pasas, asmens tapatybės kortelė, gimimo liudijimas, vairuotojo pažymėjimas ar transporto priemonės registracijos liudijimas, apdraustajam kompensuojamos dėl šio praradimo patirtos išlaidos. Kompensuojamos valstybės rinkliavos, notaro paslaugos, nuotraukos dokumentui gamyba, konsulinės ir pašto paslaugos, skambučiai į artimiausią Lietuvos Respublikos atstovybę, kelionės iki artimiausios dokumentų išdavimo vietos – transporto, apgyvendinimo viešbutyje (ne ilgiau kaip tris dienas) išlaidos.

Kaip priminė E.Dovbyšienė, norint gauti kompensaciją, reikėtų turėti ir draudikui pateikti išlaidas patvirtinančius dokumentus – pirkimo čekius ar bankinių pervedimų nurodymus.

„Tuo pačiu primename, kad laikydamiesi aukščiausių klientų lėšų apsaugos reikalavimų, naudojame efektyvią mokėjimo kortelių apsaugos sistemą. Ja užkertamas kelias daugeliui neteisėtų atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis užsienyje ir internetu. Dalyje pasaulio šalių – su jų sąrašu galima susipažinti SEB banko interneto svetainėje, taikomas vienos pinigų išgryninimo operacijos per parą limitas bankomatuose, nenaudojančiuose saugesnės (EMV) lusto technologijos. Vykstant į tokią šalį ir planuojant pinigus bankomatuose išsigryninti dažniau negu kartą per parą, rekomenduojame prieš tai informuoti SEB banką“, – atkreipė dėmesį 15min pašnekovė.

Prieš keliones taip pat rekomenduojama pasirūpinti visapusišku sveikatos ir kelionių draudimu, skirti laiko atidžiai susipažinti su draudimo sąlygomis bei išsirinkti geriausiai kelionės pobūdį ir keliautojo poreikius atitinkančią apsaugą.