Kiek kraujo praradę neišgyventume?

Kraujo donorystė / „Fotolia“ nuotr.
Kraujo donorystė / „Fotolia“ nuotr.
Šaltinis: vlmedicina.lt
A
A

Kraujas – mūsų gyvybės eliksyras. Jis perneša deguonį, reguliuoja temperatūrą, metabolizmą, taip pat atlieka svarbų vaidmenį mūsų imunitetui. Mūsų organizmas tiesiog neegzistuotų be kraujo. Todėl natūraliai kyla klausimas – kiek kraujo žmogus daugiausia gali prarasti, kad dar liktų gyvas? Kas darosi mūsų organizme, kai prarandama daug kraujo?

Pradėkime nuo to, kad mediciniškai didelio kiekio kraujo netekimas vadinasi hemoragija. Hemoragija pasireiškia tada, kai nemaža dalis kraujo „dingsta“ iš kraujotakos sistemos pažeidus kurią nors kraujagyslę. Hemoragija gali būti tiek vidinė, tiek išorinė. Ir ją sukelti nėra taip jau ir sunku.

Egzistuoja daugybė įvairiausių traumų, kurios gali ištikti žmogų. Taigi egzistuoja ir daugybė hemoragijos galimybių būtent per tas traumas. Kai kuriuos pažeidimus galime sutvarkyti ir patys – nedideli įpjovimai, nubrozdinimai, sumušimai. Svarbu išvalyti ir dezinfekuoti žaizdą bei ją sutvarstyti. Tačiau pažeidus didžiąsias arterijas, reikia profesionalios ir skubios pagalbos.

Taip pat skaitykite: Jauniausiai pasaulyje milijardierei turtus krauna mažas kraujo lašas

Sudėtingiausi ir pavojingiausi pažeidimai būna tose kraujagyslėse, kurios yra kaklo, pilvo, šlaunų srityje. Pažeidus pagrindinę šlaunų arteriją, žmogus sąmonės gali netekti per mažiau nei minutę ir per kelias minutes numirti.

Amerikos chirurgų asociacija išskyrė hemoragijos laipsnius pagal pavojingumą gyvybei. Štai mažiausiai pavojinga hemoragija – kai netenkama iki 15 proc. kraujo. Pavyzdžiui, kraujo donorai netenka 8–10 proc. kraujo, ir dažnais atvejais jokie simptomai nepasireiškia. Praradus 15–30 proc. kraujo, įsijungia kompensaciniai organizmo mechanizmai: širdis plaka greičiau, kad aprūpintų deguonimi audinius ir organus. Pacientui būna silpna, jis išbąla, krinta kūno temperatūra.

Trečios klasės hemoragija pasireiškia netekus 30–40 proc. kraujo. Situacija gana prasta. Būtina kraujo transfuzija. Širdis pradeda plakti dar greičiau, krinta kraujo spaudimas, susitraukia mažosios kūno kraujagyslės.

Na, ir galiausiai ketvirtos klasės hemoragija. Skubi pagalba būtina, priešingu atveju žmogų ištiks mirtis. Širdis nebepajėgia aprūpinti organizmo deguonimi, palaikyti kraujo spaudimo, ištinka hipovoleminis šokas, kurio prognozė priklauso nuo prarasto kraujo kiekio, kraujo praradimo greičio, įvairių ligų.

Hemoragijos poveikis įrodo kraujo svarbą mūsų organizmui ir kiekvieno organo ar organų sistemos sveikatai.