Kineziterapeutės nuomonė: bėgimo maratonas – ne kiekvienam!
Orams atšilus, prasidės ir tokie populiarūs dabar bėgimo renginiai. Visi žinome, kad judėjimas – sveikata, tačiau specialistai tvirtina, kad profesionalus sportas arba netinkama pagal sveikatos būklę sporto šaka gali stipriai pakenkti savijautai. Kiek ir kaip reikėtų judėti?
Judėjimas – būtina sveiko ir produktyvaus gyvenimo sąlyga. Tačiau kaip ir kiek judėti, kad sau nepakenktume, kokią sporto šaką rinktis? Jei sportuojame dėl savęs, tam, kad pagerintume savo savijautą, sulieknėtume, puiku. Tereikia pasirinkti mėgstamą sporto šaką, susirasti profesionalų trenerį ir pirmyn. Tiesa, sporto medicinos specialistai teigia, kad jei pasirinkote tokį sportą, kur judant daugiau veikia tik viena kūno pusė, pavyzdžiui, tenisas, badmintonas, turite turėti galvoje, kad vienos kūno pusės raumenys ilgainiui taps stipresni nei kitos, o tai reiškia, jog keisis ir jūsų laikysena, o tai turės neigiamos įtakos sveikatai, todėl reikėtų įvairiais pratimais stiprinti ir priešingą pusę. Siekiant geros savijautos, visada tinkamesnės tos sporto šakos, kai tolygiai treniruojami visi raumenys, o geriausia, pasitarus su specialistu, susidaryti tik sau tinkamą individualų mankštinimosi planą pagal savo sveikatos būklę.
Kineziterapeutė Margarita Radžiūnienė teigia, kad nė vienos sporto šakos, jei sportuojama profesionaliai siekiant rezultatų, negalima būtų sieti su sveikata. O specialisto rekomendacijos reikalingos ir sportininkams mėgėjams, ypač tiems, kurie nori dalyvauti, pavyzdžiui, itin populiariuose dabar bėgimo renginiuose.
„Juose dalyvauti griežtai draudžiama prie fizinio krūvio nepratusiems žmonėms, nes jį reikia didinti pamažu“, – tvirtina specialistė. Tačiau kaip žinoti, ar sporto šaka apskritai tinka. „Pirmiausia – sportuoti turi patikti, antra – rekomenduotina individualiai pasikonsultuoti su specialistu ir išsiaiškinti, ar tai nepakenks. Kad žmogus būtų sveikas, žvaliai jaustųsi, dažnai užtenka tiesiog daugiau vaikščioti, jokio papildomo sporto nebereikia“, – teigia M. Radžiūnienė.
Pasaulio sveikatos organizacijos judėjimo rekomendacijos
Fizinė veikla – tai visiems žinomi ir išmėginti išsijudinimo būdai: pasivaikščiojimas spartesniu žingsniu, šokiai, plaukiojimas, važiavimas dviračiu, intensyvesnis darbas sode, turistiniai žygiai, įvairūs komandiniai žaidimai: futbolas, krepšinis, tinklinis ir kiti panašūs. Taigi rinktis tikrai yra iš ko.
Remdamasi atliktais moksliniais tyrimais apie fizinio aktyvumo naudą, Pasaulio sveikatos organizacija parengė judėjimo rekomendacijas skirtingo amžiaus žmonių grupėms. Jomis remiantis, sveiki 18–64 žmonės turėtų:
1. Bent 2,5 val. per savaitę skirti vidutinio intensyvumo arba 75 min. didelio intensyvumo fizinei veiklai (arba šias veiklas derinti tarpusavyje).
2. Fizinė veikla turi trukti ne trumpiau kaip 10 min., kitaip negaunamas teigiamas poveikis organizmo sistemoms.
3. Siekiant papildomos naudos sveikatai, vidutinio intensyvumo fizinės veiklos trukmę derėtų ilginti iki 5 val., o didelio intensyvumo – iki 2,5 val. per savaitę.
4. Ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę reikėtų atlikti pagrindinių (stambiųjų) raumenų stiprinimo pratimus. Papildomai rekomenduojama bent 3 kartus per savaitę daryti pratimus, lavinančius pusiausvyrą ir koordinaciją.
Šiaurietiškasis vaikščiojimas – kiekvienam
Kineziterapeutė Margarita Radžiūnienė sako, kad, pavyzdžiui, dabar populiarus šiaurietiškasis vaikščiojimas tinka daugeliui ir pakenkti gali mažiausiai, tačiau vis dėlto gali, jei tai bus daroma netaisyklingai, tad išmokti technikos vertėtų susiradus šiaurietiškojo vaikščiojimo specialistą.
„Taisyklingai vaikščiojant su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis, apkraunama apie 90–95 proc. visų kūno raumenų. Dirba kojų, pečių, rankų, krūtinės bei nugaros raumenys. Šiaurietiškasis vaikščiojimas stiprina visą atraminį, judamąjį aparatą, gerina kaklo, stuburo lankstumą ir yra puiki osteoporozės profilaktikos priemonė. Mažesnis krūvis tenka klubų, kelių sąnariams. Tačiau tiems, kurie turi širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, dėl krūvio būtina pasikonsultuoti su gydytoju“, – perspėja specialistė.