Kivirčai su seserimi. Tokie pat net suaugus?
Moterys, turinčios seserų, neretai susiduria su jų neturinčių pavydu. Atrodo, kas gali būti nuostabiau, nei augti su geriausia paslapčių sergėtoja, mažų ir didelių sąmokslų liudininke ar bendrininke, kuri niekada neišduos ir visada supras, parems. O ir vėliau, suaugusi, nepavydės, neapkalbės, kaip kartais daro draugės, ir esant reikalui nuoširdžiai pagelbės – padės atsikratyti įkyraus gerbėjo ar paskolins pinigų.
Bent jau taip dažnai seserų gyvenimą įsivaizduoja vienturtės ar augančios su broliais.
Tačiau ar tikrai rastume daug seserų, kurios patvirtintų, kad jų santykiai – labai geri? Neretai net ir suaugus konfliktai ir nesutarimai niekur nedingsta, tik įgauna daug rafinuotesnį pobūdį nei vaikiškos peštynės ir konkurencija.
Rungtyniavimas ir pavydas
Tik vienturčiai auga nepatirdami jokios konkurencijos. Broliai ir seserys su ja susiduria kasdien. Kol ji neperžengia sveiko proto ribų, tol yra naudinga, nes vaikai pamažu ruošiasi suaugusiųjų gyvenimui. Jie auga žinodami, kad nei jie patys, nei jų poreikiai nėra pasaulio centras ir ne visi jų gebėjimai yra nepralenkiami. Paprastai sakant, bet kokia vienturčio teplionė tėvams atrodo šedevras, o turinčiam „konkurentų“ toks absoliutus pripažinimas jau nėra garantuojamas savaime.
Brolis ar sesuo yra tas asmuo, kuriam nugalėti reikia nemažai pastangų, kartais tenka pripažinti jo ar jos autoritetą arba ieškoti sričių, kuriose pati būtum geriausia.
Paprastai mergaičių santykiai su broliais būna daug sklandesni nei su seserimis. Galbūt todėl, kad yra daug mažiau sričių, kur susikerta interesai. Vaikystėje gal dar prasminga kautis dėl žaislų ar saldumynų, bet vėliau galimybių atsidurti toje pačioje kovos arenoje sparčiai mažėja: dėl vyrų dėmesio, gražesnių drabužių ar dailesnės figūros su broliu niekas nesivaržo.
O štai santykiai su seserimi retai kada klostosi sklandžiai. Nebent mergaites augina itin išmintingi tėvai, jų charakteriai dera, o asmeninės savybės papildo viena kitą – visos gyvenimo aplinkybės susiklosto itin palankiai.
Kai tėvai padeda vaikams atrasti savąjį išskirtinumą, nesąmoningai nekursto vaikų priešiškumo juos lygindami, gerbia kiekvieno asmenybę, tikėtina, kad suaugę šie sėkmingai atras tikrąjį gyvenimo kelią ir nesistengs mamai, tėčiui ar visiems aplinkiniams įrodyti, kad pagaliau pavyko nurungti tą, kuris buvo nuolatos keliamas kaip sektinas pavyzdys. Tačiau savojo aš paieškos gali taip ir neprasidėti, jei tėvai nesugebėjo įžvelgti prasčiau besimokančios dukters talentų, suprasti maištingo jos charakterio ir toleruoti „keistų“ pasirinkimų.
Būtent iš vaikystės atėjusios nuoskaudos trukdo net ir suaugusioms seserims suartėti. Blogiausia, jei vaikiškų konfliktų ir konkurencijos karuselė įsisuka taip stipriai, kad jos nepavyksta sustabdyti nė suaugus. Tokia konfrontacija trukdo kurti vienai kuriai ar abiem savo gyvenimus – juk reikia tėvams, sau ir visam pasauliui patvirtinti, kad esu geresnė, gražesnė, įdomesnė ar tiesiog kitokia nei ji.
Sudėtingus seserų santykius pakeisti galima, tačiau to turi norėti abi moterys, susietos tokiu artimu kraujo ryšiu. Ir labai svarbu išsiaiškinti, kokios priešiškumo ar nesutarimų priežastys.
Kopijuoti seserį
Tai dažniausiai jaunesnių seserų bėda. Nors ne visada. Jei viena sesuo geriau mokėsi, buvo komunikabili ir mėgstama bendraamžių, o jos gyvenimas susiklostė pavydėtinai: mylintis vyras, įdomus darbas ir aplinkinių pripažinimas, antrai nelieka nieko kita, kaip stengtis neatsilikti. Todėl baigusi mokyklą ji irgi stoja į aukštąją – kas, kad specialybė neįdomi, bet universiteto diplomas vilioja. Juk sesuo jį turi! Jei sesuo sėkmingai ištekėjo (ir dar jaunesnė), vadinasi, laikas ir jai pakartoti tą žingsnį. Kas, kad išrinktasis retsykiais į kitas žvalgosi ir būnant šalia neima „plazdėti drugeliai“. Jei sesers vaikai pateko į prestižinę gimnaziją, vadinasi, ir savus reikia ten įtaisyti – juk nusileisti pusbroliams nevalia! Taip, kartais į dviejų moterų varžybas įtraukiami ir vaikai.
Sesers gyvenimas yra jos gyvenimas. Todėl jos sėkmė, gabumai negali būti nei nukopijuoti, nei pakartoti.
Deja, tokios pastangos paprastai duoda priešingą rezultatą dėl vienos paprastos priežasties – sesers gyvenimas yra jos gyvenimas. Todėl jos sėkmė, gabumai negali būti nei nukopijuoti, nei pakartoti. Juos lydi ir iššūkiai, pastangos bei nusivylimas – pavydi sesuo kažkodėl to nemato arba nenori matyti. Kaip ir savo pačios gyvenimo teikiamų galimybių...
Kuo labiau mėgdžiojamas svetimas gyvenimas, tuo mažiau progų kurti savąjį. Ir vieną dieną gali paaiškėti, kad kone viskas, ko buvo taip atkakliai siekta, nepavyko. Vyras išeina pas kitą, darbe nesiseka, o vaikai vis stengiasi išlėkti iš namų.
Atsiribojimas nuo sesers šešėlio – sąmoningas brandaus suaugusio žmogaus veiksmas. Jis nėra lengvas. Tačiau galbūt laikas pagaliau pažinti tikrąją save, net jei vaikystėje tėvai nuolatos kartojo, kad privalu būti tokiai pat kaip sesuo.
Paprasti klausimai: kas man įdomu? kas gerai sekasi? kas patinka? – gali padėti išsilaisvinti iš gyvenimo beprasmių taisyklių ir stereotipų pasaulyje.
Atradus santarvę su pačia savimi, tikėtina, kad santykiai su seserimi pasitaisys. Juk ji tikrai nekalta, kad tėvai ją labiau skatino ar mylėjo (o gal taip tik jūs įsivaizduojate?). Galite gerbti ją, jei sesuo turėjo drąsos tvarkyti savo gyvenimą pati. Ir nemanykite, kad jums per vėlu susiimti.
Šitokiomis aplinkybėmis nelaimingos jaučiasi abi: ir ta, kuri desperatiškai mėgdžioja sesers gyvenimą, ir ta, kuri nežino, kaip reaguoti į tokį sesers elgesį, ir kartais net ima jaustis kalta, kad jai labiau sekasi.
Užgrobti gyvenimą
Tačiau ką daryti, kai sesers pavydas yra begalinis ir ji nori ne mėgdžioti, o užgrobti jūsų gyvenimą? Ji akivaizdžiai flirtuoja su jūsų vyru, lepina jūsų vaikus ir per giminės šventes pataikauja priekabiajai anytai. Ji net susirankioja jūsų draugių kontaktus ir lyg niekur nieko kviečiasi jas kavos!
Arba nuolatos skundžiasi tėvams, prašo jų pagalbos, kad tik jie negalėtų skirti laiko ar pinigų jums ar jūsų vaikams.
Viena vertus, ji kuria geros, visada pasirengusios pagelbėti moters įvaizdį (taip, ta pagalba kai kada gali būti suteikta ir jūsų miegamajame), kartais nelaimingos ir nuskriaustos – ypač jei pati išsiskyrė, sunkiai verčiasi. Vadinasi, su ja nebendrauti, kaip ir nekviesti į šeimos šventes, negalima.
Kita vertus, jūs pastebite, kad ji kuria situacijas, kur jūs nustumiama, o ji nepraleidžia progos pasireikšti kaip nesavanaudiška geradarė jūsų teritorijoje.
Tai bene kebliausia seseriška konfliktinė situacija, nes ji puikiai užmaskuota. Jokių šauksmų ir priekaištų – sesuo visada maloniai šypsosi! Ir slapta provokuoja jus pratrūkti. Pavyzdžiui, „naiviai“ pirkdama jūsų vaikams saldumynus ar kompiuterinius žaidimus, nors puikiai žino (galbūt jūs net esate prašiusi), kad neturi to daryti. Taip ji sukuria situaciją, kurioje jūs nereaguodama į jos elgesį tapsite nereikšminga (ji griauna jūsų taisykles ir laimi), o reaguodama atrodysite pikta ir nesupratinga.
Labai dažnai tėvai tokios situacijos neperpranta ir nuoširdžiai džiaugiasi „gerais“ seserų santykiais. Kartais net vyrui sunku tai išaiškinti.
Taigi, ką daryti? Galima mėginti parodyti seseriai jos vietą elgiantis analogiškai. Kai kurie žmonės, pajutę grėsmę, atsitraukia. Tačiau ar tikrai turite jėgų, noro ir laiko pliurpti telefonu su jos anyta, ieškoti progų įsiteikti jos vyrui ir vaikams? Beje, gali būti, kad ji tuoj pat pasitelks puolimo strategiją ir apkaltins jus visu tuo, ką daro pati, tik garsiai ir rėksmingai.
Deja, tokia situacija anksčiau ar vėliau gali virsti dideliu skandalu, po kurio bendravimas gresia visai nutrūkti. Todėl geriausia neutralizuoti bet kokius sesers mėginimus įsitvirtinti jūsų gyvenime, retinti susitikimus ir perkelti juos į kitą teritoriją – sesers ar tėvų namus. Taip galėsite kontroliuoti padėtį ir bet kada ištrūkti namo.
Atviras pokalbis čia nepagelbės, nes žmogus taip elgiasi sąmoningai.
Išaugti vaikystę
Nuoširdžiai pasikalbėti verta, jei jūsų konfliktai yra tikrai vaikiški. Ir vėl susibarėte prie Kalėdų stalo dėl politikos, emigracijos ar lietuviškos televizijos kokybės? Negalite susilaikyti viena kitos nepatraukusios per dantį dėl nestilingos aprangos ar priaugtų kilogramų?
Iš tiesų tai nėra rimti nesutarimai – tik savotiškas grįžimas į vaikystę ir tų pačių elgesio modelių kartojimas. Viena palaiko mamą, o kita – tėtį, viena žeria teiginius ir idėjas, kita juos kritikuoja. Tereikia liautis įrodinėti savo tiesą ar viršenybę – ir kivirčų kaip nebūta.
Jei matote, kad ir vėl pokalbis ima krypti ginčo ar konflikto link, galite prisiminti analogišką situaciją iš vaikystės ir ją papasakoti. Jei pavyks iš jos smagiai pasijuokti, vadinasi, ir seseriški santykiai pamažu tampa brandūs.