Visos nuoskaudos iš vaikystės? Laikas suaugti!

Vienas dažniausių visų šių nesėkmių paaiškinimas – viską atsinešame iš vaikystės. Nesėkminga santuoka, nenusisekę santykiai su vyrais? Tikėtina, kad bus kaltas tėvas, kurio vaidmuo buvo minimalus.

Nepasitikite savimi, nedrįstate rodyti iniciatyvos? Greičiausiai mama buvo reikli ir kritiška. Išgyvenate dėl netobulos išvaizdos? Ir kaip kitaip, kai teko augti tobulos sesers šešėlyje! Sąrašą galima tęsti iki begalybės, kur kiekviena gyvenimo problema aiškinama iš esmės taip pat – neigiamomis vaikystės patirtimis.

Kai išsiaiškiname savo problemų priežastis, ateina laikas jas spręsti!

Tačiau, kai išsiaiškiname savo problemų priežastis, ateina laikas jas spręsti! Bet į vaikystę grįžti neįmanoma ir todėl belieka susitaikyti su situacija? Toks įsitikinimas labai dažnai užblokuoja mūsų mąstymą ir trukdo bent pabandyti keisti situaciją. Neva suaugus tai daryti per vėlu, o nuo ankstyvos patirties pabėgti neįmanoma.

Ar tikrai? Peržvelkime kritiškai į populiariausias vaikystės traumas ir pamatysime, kad dažnai ties jomis „užstringame“ ne todėl, kad jos labai gilios ir skaudžios, bet todėl, kad taip mums gyventi yra patogiau.

Nes kiekvienas pokytis reikalauja jėgų, o pasyvus susitaikymas su situacija, kai kiekviena nesėkmė paaiškinama randant kaltininkus ir priežastis tolimoje praeityje, padeda užsidaryti tam tikroje komforto zonoje, kurioje gal ir nėra labai gerai, tačiau taip vegetuoti paprasčiau, nei ką nors keisti.

Nepasitikėjimas savimi. Net jei vaikystėje patyrėte daug kritikos, turbūt buvo gyvenime ir sėkmingų momentų, kai netrūko pripažinimo? Griežti tėvai, bet teigiamai vertinę mokytojai? Patyčios mokykloje, bet komplimentai universitete?

Tačiau žmonės, ypač jautrūs, yra linkę dažniau prisiminti negatyvias patirtis, nei semtis stiprybės iš juos palaikančių.

Atsakykite sau, kodėl į širdį įsidėjote patyčias, priimdama jas už gryną pinigą, bet komplimentais netikite? Kodėl galvojate, kad žmonės jus skaudina sąmoningai, o giria norėdami įsiteikti? Prisiminkite savo skriaudėjus. Galbūt jie taip elgėsi tik todėl, kad kitaip bendrauti nemokėjo, negebėjo? Dažnai tėvams trūksta išsilavinimo ir žinių ir jie auklėja vaikus savaip, nors širdyje juos tikrai myli.

Jei gebate pažvelgti į situaciją kritiškai, atsiriboti nuo nuoskaudų ir atleisti savo skriaudikams – vadinasi, pagaliau suaugote.

Jei gebate pažvelgti į situaciją kritiškai, atsiriboti nuo nuoskaudų ir atleisti savo skriaudikams – vadinasi, pagaliau suaugote, imate mąstyti logiškai, o ne emociškai, ir šis vaikystės demonas pasirengęs su jumis atsisveikinti visam laikui.

Konkurencija. Kai tėvai nuolatos lygina brolius ar seseris, natūralu, kad jie auga konkuruodami vieni su kitais dėl daugelio dalykų – dėmesio, meilės, pripažinimo ir net kišenpinigių. Blogiausia, kai tokia konkurencija tęsiasi ir sukūrus savo šeimas. Būtent todėl kyla daugybė šeimyninių konfliktų suaugus. Kai kada toks požiūris atsinešamas į darbą ar naujai sukurtą šeimą ir trukdo nuoširdžiai bendrauti, megzti santykius, nes kai visi aplinkiniai vertinami kaip konkurentai, priešiškumas santykiuose neišvengiamas.

Ar jums to reikia? Pastebėkite gerąsias aplinkinių savybes ir pasidžiaukite jomis. Jums nereikia tokių pat turėti, jei gerai sutariate su tais žmonėmis. Taip papildote vienas kitą. Susitelkite ne į išorinį, bet vidinį pasaulį. Įvertinkite gerąsias savo savybes.

Tikėtina, kad konkuruodami visur ir visada žmonės nė nepastebi sričių, kuriose jie gali būti lyderiai ir sėkmingi, ir taip pasmerkia save likti vidutinybėmis. Pagalvokime, ar tikrai prasminga mokytis plaukti, kad įveiktumėte kokį nors čempioną, kai turite dovaną greitai bėgti ar nuostabiai piešti? Lavinkite savo talentus, o ne vykitės svetimus.

Perfekcionizmas. Dėl šios savybės žmonės negeba mėgautis nei savo darbo rezultatais, nei pasiekimais. Rodos, viskas galėtų būti daug geriau ir todėl vietoj pasitenkinimo užplūsta savigrauža. Pradėjus aiškintis priežastis, paaiškėja, kad ir siūlo galas ir vėl smėlio dėžėje? O gal vis dėlto ne ten? Gal jūs norite viską kontroliuoti? Gal bijote, kad kas nors gali pasirodyti geriau? Gal paprasčiausiai įpratote skųstis ir niurzgėti? Gal sąmoningai ieškote prie ko prikibti?

Pabandykite kiekvienoje situacijoje įžvelgti daugiau teigiamų nei neigiamų aspektų. Pasaulis yra toks nuostabus tik todėl, kad jame daug netobulų dalykų, kuriuos galima keisti, kurti ar tiesiog jais grožėtis.

Beje, kas yra tobula? Nemanykite, kad jūs turite tiesos monopolį tai nuspręsti. Verčiau pažvelkite į savo kūną ir sielą. Pagalvokite, kas jums savyje patinka. Kas jus daro išskirtinę. Ar po 20 ar 30 metų neatrodys dabartinis nepasitenkinimas ir problemos beverčiai? Sakykite komplimentus ir pagyrimus savo artimiesiems. Jie, o ne priekaištai, skatina tobulėti. Norite būti tobula pati? Tuomet pamilkite savo ir kitų netobulumą.