KK2 vedėja Justė Žičkutė – apie karjerą ir asmeninę laimę: „Mudu su Tomu matau kaip šeimą“

Trumpa dosjė

• GIMIMO DATA. 1994 m. gegužės 23 d. Vėžaičiuose. 
• ZODIAKO ŽENKLAS. Dvyniai.
• MALONIAUSIAS METŲ LAIKAS. Vasara, nes baigiasi televizijos sezonas, galiu nusimuilinti nuo darbų ir pakeliauti.
• MAISTAS. Esu gurmanė. Visur, kur tik nuvažiuoju, stengiuosi paragauti kažko naujo. 
• GERIAUSIAS POILSIS. Šią vasarą tai buvo kelios dienos, praleistos prie Komo ežero Italijoje. 
• IŠŠŪKIS. Visada maniau, kad niekada neišmoksiu plaukti, bet šiais metais pasiryžau – pradėjau lankyti plaukimo pamokas. 
• MOTERIŠKOS INVESTICIJOS. Daugiausia pinigų išleidžiu masažams, psichoterpijai ir dvasią ugdantiems seminarams.
• LABIAUSIAI ERZINANTI SAVYBĖ. Dviveidiškumas. 
• AUGINTINIS. Šuo – draugiškas ir minkštas. 
• 3 SVARBIAUSI DAIKTAI RANKINĖJE. Apsauginė veido kaukė, lūpų balzamas ir belaidės ausinės. 
• POSAKIS. „Sakyk, ką galvoji, ir galvok, ką sakai.“
• NEMĖGSTAMIAUSIAS BUITIES DARBAS. Patalynės pervilkimas.
• SILPNYBĖ. Nepaprastai mėgstu vairuoti.

Kokiomis nuotaikomis pasitikote naująjį KK2 sezoną?

Kaip greitai bėga laikas. Net nepastebėjau, kaip prasidėjo 6-asis KK2 ir 3-iasis „KK2 penktadienis“ sezonas. Bus ypač įdomu, nes laukia intensyvus metas. O tai reiškia, kad kalbinsime ir į studiją kviesime įvairių pašnekovų. Čia – ir Šeimų maršas, ir kiti įvykiai. Pasiilgstu tokių laidų, kur išklausomos įvairios pusės, kalba žmonės, turintys skirtingus požiūrius, patirtį, žiūrovai gali susidaryti savo nuomonę apie vieną ar kitą aktualiją, problemą. 

Prieš dvejus metus sakėte, kad būti profesionalia vedėja – svajonė. Ar jaučiatės patobulėjusi?

Šį sezoną pasitinku su dar didesniu bagažu ir energija, tikrai patobulėjusi. Kiekviena laida – tarsi nauja pamoka. Karantino metu teko imti nemažai interviu. Po kiekvieno pokalbio jaučiu, kaip paaugu. Man patinka mano darbas. Prieš kiekvieną „KK2 penktadienį“ turi apšildyti žmones, paruošti diskusijai, užmegzti emocinį ryšį. Supratau, kad svarbiau ne tavo nuomonė, o pašnekovo, kuriam turi padėti atsiskleisti. O tam reikia tinkamai suformuluotų klausimų. 

Per karantiną daugelis nustebo jus išvydę televizijos šou „Muzikinė kaukė“. Kodėl dalyvavote?

Į šį projektą ėjau be didelių lūkesčių. Nors dainavimas ir šokiai man nėra svetima, įmečiau save į nežinią. Tik įpusėjus projektui susimąsčiau, ką aš, laidų vedėja, čia veikiu.

Paskui supratau, kad pastūmėjo noras įgyti daugiau drąsos, nugalėti save. Be to, norėjau patobulėti ir muzikinėje srityje. Kiekviena patirtis yra vertinga.

Pamenu, jau po projekto per draugės vestuves nemažai svečių prašė: „Juste, gal sušoktum taip kaip Jennifer Lopez.“ Jiems mano pasirodymai per muzikinį šou, pasirodo, paliko dar didesnį įspūdį nei man pačiai. O vienas bičiulis prasitarė, kad, nors televizoriaus niekada nežiūri, kiekvieną šeštadienį įsijungdavo „Muzikinę kaukę“, kad palaikytų mane. 

O širdies draugas Tomas palaikė?

Taip. Smagu turėti žmogų, kuris supranta ir palaiko. Jis įkvėpė drąsos. Laukdavo manęs, grįžtančios po filmavimų kad ir dvyliktą nakties. Pamenu, vos susitikus prašydavo: „Juste, nusiplauk makiažą.“ Tekdavo įkūnyti įvairius personažus, tad grimo būdavo nemažas sluoksnis. Tiesa, jam nelabai patikdavo, kai su aukštakulniais repetuodavau namuose ant parketo. Sakydavo, nusiimk smailiakulnius, nes subraižysi grindis.

Vedate įvairius privačius renginius, dirbate radijuje... Užkariavote visus eterius? 

Darbų ir užsakymų šią vasarą netrūko. Kai dirbi televizijoje ar radijuje, tos kelios valandos būna itin produktyvios. Nėra kada imituoti, kad dirbi. Čia pluši iš širdies. Kadangi tai nėra darbas nuo 8 iki 18 val., lieka laiko įvairioms patinkančioms veikloms, taip pat vesti privačius renginius. 

Teko būti ir golfo turnyro vedėja, taip pat kalbinau grožio specialistus – įdomi patirtis. Manau, kuo daugiau skirtingų dalykų išbandai, tuo greičiau tobulėji.

Prieš kelerius metus minėjote, kad norėtumėte sukurti šeimą. Galbūt netrukus sulauksime džiugių žinių?

Dažnai manęs klausia, ar norėčiau sukurti šeimą, turėti vaikų, kada tai įvyks. Bet to teirautis reikėtų ne manęs. Manau, vyro prerogatyva pasipiršti. Mudu su Tomu matau kaip šeimą. Apie tai mes kalbamės. Tačiau už jo sprendimus negaliu atsakyti.

Dažnai girdžiu moteris sakant, kad pateikė ultimatumą, iki kada draugas turi pasipiršti... Man atrodo, kad tai turi įvykti dviejų žmonių laisva valia. Be abejo, jei mylimas žmogus delsia, gal verta imtis veiksmų (šypsosi).

Tačiau suprantu, kad vyrams kurti šeimą, įsipareigoti yra didelė atsakomybė. Nenoriu skubinti įvykių. 

Ar esate iš tų nepriklausomų moterų, kurioms svarbu saviraiška, vidinė laisvė?.. 

Aš sau esu didžiausias prioritetas (šypsosi). Net tapusi mama nenorėčiui gyventi tik dėl vaikų. Jie užauga, išeina iš tavo gyvenimo, o tu lieki. Pirmiausia reikia investuoti į santykius su savimi, paskui – su antrąja puse ir galiausiai į santykius su vaikais. Manau, būčiau liberali mama, tačiau Tomas patraukia per dantį, kad nepavyks. Sako, esu pernelyg rūpestinga. Laikas parodys. 

Kuriant santykius su antrąja puse, man svarbu saviraiška, laisvė, pasitikėjimas. Šiokiadieniais vienas kito nevaržome, o savaitgaliai priklauso tik mums, stengiamės atsigriebti ir kokybiškai praleisti laiką kartu.

Minėjote, kad šią vasarą netinginiavote ir net ryžotės išmokti plaukti.

Mano gyvenimo šūkis – „Pasiimk viską, prikaupk tiek, tiek gali.“ Kalbu ne vien apie materialius dalykus. Ne mažiau svarbu patirtys. Pavyzdžiui, vasarą ryžausi išmokti plaukti. Dabar jau įveikiu 25 metrų ilgio baseiną. Nedidelės pergalės veda prie didesnių pasiekimų. Įdomu išbandyti savo galimybių ribas. 

Šią vasarą daug keliavote?

Ši vasara buvo nepakartojama. Po karantino norėjosi permainų ir įkvėpti gurkšnį kitokio oro. Su Tomu atostogavome Tenerifėje. Jo gimtadienio proga išvykome į Milaną kartu su draugais. Išsinuomoję automobilį, keliavome iki Komo ežero. Tai nuostabi vieta Šiaurės Italijoje.

Visi kateriu išplaukėme į ežero vidurį. Pamenu, su baltu pavydu žiūrėjau, kaip visi šoka į vandenį maudytis. Grįžusi namo iškart užsirašiau į plaukimo ir kitas sporto treniruotes. Niekada neverčiu savęs ko nors daryti. Griežta disciplina man neteikia azarto. Kai nevarai savęs į kampą, tuomet jogos, pilateso treniruotės tampa didžiausia atgaiva.

Ar gyvenant tokiu tempu pavyksta jausti harmoniją?

Yra toks dalykas, kaip laikas sau. Lankydamasi vienuose kursuose iš pradžių netikėjau, kad galima save įkvėpti, įtikinti, kad esi drąsi, pasitikinti savimi. Bet kai tai kartoji sistemingai, gerbi savo norus, kas rytą rašai palinkėjimus sau, ko norėtum iš šios dienos, tai suteikia jėgos ir energinį užtaisą. Tu galiausi įtiki, kad esi laimingas.

Kai esi gerai nusiteikęs, turi ką duoti kitam, laimingi ir šalia tavęs esantys žmonės. Tam, kad palaikyčiau gerą emocinę pusiausvyrą, lankausi pas psichologą. Mes turime augti ne tik fiziškai, bet ir emociškai. 

Ar mėgstate šeimininkauti virtuvėje? O gal buitis varo iš proto?

Mes gyvename už Vilniaus. Pamenu, per karantiną maisto niekas nepristatydavo, teko pačiai daugiau gaminti. Laimė, Tomas nėra labai išrankus. Ir aš nesu linkusi daryti kulto iš maisto, nors mėgstu skaniai pavalgyti. Anksčiau net neįsivaizduodavau, kaip galima skalbti kito žmogaus rūbus, o dabar nesunku tuo pasirūpinti.

Svarbiausia jausti, kad ir tavimi pasirūpina. Tomas visada atneša kavos į lovą, kuria pasimėgauju, kol naršau internete, seku naujienas ar savaitgalį žiūriu įdomų filmą. Svarbu pagarba ir dėmesys vienas kitam.

Ar mėginate laimę loterijoje, ar manote, kad viskas – jūsų rankose?

Esu pirkusi loterijos bilietų. Kartą laimėjau 15 eurų. Pagalvojau, kad juos be sąžinės graužaties galiu išleisti mėgstamiems ledams ir kavai. 

Tačiau manau, kad laimės loterijoje neišloši. Ne „Porsche“ laimę neša, o vidinė būsena. Stengiuosi išsaugoti pozityvumą. Kai kalbini žmones, matai, kad jie yra laimingi kaime augindami vištas. Beje, niekada neturėjau norų sąrašo. Trokštu vieno – gyventi įdomų gyvenimą. 

Žurnalą „Ji“ galite užsiprenumeruoti, daugiau informacijos rasite ČIA.