Knygos apie maistą pristatyme dalyvavusi Ineta Stasiulytė: „Mano formulė – valgau ir lieknėju“
Moterys ir lieknėjimas – šie du žodžiai taip dažnai eina vienas šalia kito, kad tampa akivaizdu: dailiosios lyties atstovės visais laikais rūpinosi savo svoriu, o temų apie tai – tiek daug, kad vargu ar įmanoma būtų suskaičiuoti. Aktorė Ineta Stasiulytė gali pasigirti liekna, sportiška figūra, tačiau ji pati tikina, kad tikrai neskaičiuoja jokių kalorijų ir specialiai nedaro nieko, kad jos kūno linijos būtų dailios. „Mano formulė – valgau ir lieknėju!“ – netikėtai pareiškia aktorė.
Ketvirtadienio vakarą I.Stasiulytė dalyvavo Guodos Azguridienės knygos „Maistas: ką mes darome su juo, o jis – su mumis“ pristatyme. Aktorė teigė, kad ši knyga buvo viena iš nedaugelio, ką ji yra skaičiusi mitybos tema.
„Visą gyvenimą valgiau tai, ką norėjau – nieko nežinojau ir nesidomėjau apie jokius „E“ ir visus kitus priedus. Tačiau vieną dieną man visiškai dingo apetitas – nenorėjau valgyti nieko, nebesugalvojau, ką pagaminti. Buvo apėmusi tokia apatija maistui... Štai tada pirmąkart pagalvojau, kad gal organizmas nori valytis, gal metas pabadauti, nors anksčiau apie tokius dalykus net minčių nebūdavo. Tuo metu gėriau daug vandens, galvojau, kad reikia pasiklausyti, ko nori mano organizmas. Be to, kai niekada nesidomėjau apie mitybą, nelabai žinojau, ką tokioje situacijoje daryti. Ta proga nusprendžiau pasiskaityti knygų šia tema...“ – pasakojo Žmonės.lt kalbinta Ineta.
Aktorė teigė, kad knygose pasiskaityti patarimai buvo įdomūs ir naudingi bendram išsilavinimui, tačiau su savo mitybos problemomis ji visgi „susidorojo“ savais būdais.
„Neprievartavau savęs – nenorėjau ir nevalgiau. Gėriau daug vandens, o užsimaniusi, tarkim, ananaso, vien tik jo ir valgydavau. Mano receptas – valgyti tai, ką nori, ir kiek nori, pati iš pradžių buvau padariusi klaidų: pagalvojusi, kad, tarkim, reikia būtinai pavalgyti, versdavau save, o tada, žinoma, būdavo bloga. Jeigu žmogui nesinori valgyti – nereikia savęs versti“, – įsitikinusi I.Stasiulytė.
Aktorė teigė, kad pas ją rankinėje dažnai galima rasi bandelę, šokolado arba obuolių. Moteris juokėsi, kad vienu metu visas šis derinys buvo patapęs jos kasdieniu maistu. Pasiteiravus, ar nebūna silpna per dieną nesuvalgius šilto maisto porcijos, Ineta tikino su tuo nesusidurianti: „Man iš tiesų nebūna silpna – gal aš iš kažkur kitur tos energijos gaunu?“
Netikėta, tačiau liekno sudėjimo I.Stasiulytė tikina, kad maisto neriboja, kalorijų neskaičiuoja ir kitoms moterims linki mažiau apie tai galvoti. „Nesuku galvos dėl maisto! Kaip aš sakau – valgau ir lieknėju! Visoms moterims linkiu pradėti būtent nuo šios frazės: valgote ir pati sau sakote – štai, valgau ir lieknėju! Jeigu jūs pati tuo patikėsite, kūnas irgi patikės. Kas pabando – visiems suveikia, čia stebuklingas būdas, pamatysite, nereikės jokių dietų“, – šypsosi pašnekovė.
Ji teigė, kad dažnai antsvorio problema – ne kalorijos, o žmogaus mąstymas ir vidiniai išgyvenimai. „Neseniai sužinojau įdomų dalyką: tasai „gelbėjimosi ratas“ aplink juosmenį atsiranda ne dėl maisto, o kai turime kažkokių baimių savyje. Ne veltui jis taip ir vadinasi. Atsikračius savo baimių bus kur kas lengviau numesti svorio – tuo net neabejoju“, – įsitikinusi I.Stasiulytė.