Kodėl „Mamutų medžioklė“ – puikus filmo pasirinkimas Kovo 11-osios proga?

„Okupuotoje Lietuvoje kultūrinis pasipriešinimas sovietinei sistemai buvo labai svarbi pasipriešinimo režimui forma. Teatre vienas iš tokio pasipriešinimo vedlių buvo režisierius Jonas Jurašas – žmogus, išdrįsęs nesitaikstyti su cenzūra ir parašyti pirmą atvirą protesto laišką Sovietų Sąjungoje“, – pasakoja filmo režisierė Aistė Stonytė.

„Kompromisų kelias buvo vienintelis kelias, kuriuo aš buvau priverstas eiti, norėdamas išsaugoti žiūrovui savo suluošintus kūrinius. […] Tas kelias – ne man, – 1972 m. rašė viešame protesto laiške J.Jurašas, tvirtindamas negalintis priimti iš šalies primetamų tiesų. – Kompromisai, taktiniai gudravimai, beprasmiškas trypčiojimas biurokratijos koridoriuose, žmogiško orumo žeminimas, niūrios perspektyvos, – visa tai verčia mane ryžtis: po ilgų apmąstymų aš pradedu nuo to, kad atsisakau ką nors keisti baigtuose spektakliuose. Aš atsisakau proginių spektaklių kaina pirkti subrandintų kūrinių viltį. Aš pripažįstu tik tuos kūrybos vertinimo kriterijus, kurie gimsta aštrioje nuomonių kovoje. Aš kuriu taip, kaip liepia menininko ir piliečio sąžinė“.

Iš karto po tokio išplatinto viešo protesto laiško, režisierius buvo išvarytas iš teatro, o netrukus ir Lietuvos.

Prasidėjus Sąjūdžiui J.Jurašas su žmona Aušra Marija Sluckaite-Jurašiene ne sykį bandė ir sugrįžti į Lietuvą, tačiau geležinė uždanga dar vis buvo per tvirta. „Kiekvieną kartą, nuėję į Vokietijoje esančią rusų ambasadą, išgirsdavome tą patį: „Yra 300 žmonių, kurie niekada nebus įleisti į Sovietų Sąjungą. Mes buvo jų tarpe, – režisierei pasakojo A.M. Sluckaitė-Jurašienė. – Tik 1989-aisiais, aktoriaus Regimanto Adomaičio ryšių dėka, mums pagaliau pavyko gauti leidimą atvykti kelioms savaitėms“.

Lietuvoje po išvarymo iš šalies Jurašai pirmą kartą apsilankė 1989-ųjų balandį, o vėliau grįžo keletą mėnesių prieš 1990-ųjų kovo 11-ąją įvykusį Nepriklausomybės atkūrimą. Kauno dramos teatre J. Jurašas pradėjo statyti spektaklį „Smėlio klavyrai“, pagal A.M.Sluckaitės pjesę.

Režisierės A.Stonytės kurtame filme – vertingi vaizdai, kaip J.Jurašas dalyvauja kovo 11-osios įvykiuose Seimo salėje nuimant Sovietų Sąjungos herbą, kaip jį prie Seimo su gėlėmis ir Lietuvos vėliavomis pasitinka žmonės.

Pasakojanti apie pasirinkimų, vertybinio stuburo svarbą sovietmečiu, „Mamutų medžioklė“ – puikus pasirinkimas iš naujo įvertinti ir švęsti laisvę. „Išmok, kad laisvė kainuoja“, – taip filmą apibūdina ir publicistas, rašytojas, mokytojas Donatas Puslys, manantis, kad „Mamutų medžioklę“ prasminga pamatyti jaunimui.

Kovo 11-ąją filmą rodys ir Nepriklausomybės atkūrimo dieną paminėti kvies kino teatrai „Pasaka“ ir „Forum Cinemas Vingis“ Vilniuje, „Romuva“ ir „Cinamon“ Kaune, „Spindulys“ Marijampolėje, „Arlekinas“ Klaipėdoje, „Garsas“ Panevėžyje, „Atlantis“ Šiauliuose.

Filmo prodiuseriai – Arūnas Matelis ir Algimantė Matelienė (studija „Nominum“), operatorė – Kristina Sereikaitė, montuotoja – Audinga Kučinskaitė, garso operatorius – Kipras Čėsna, kompozitorius – Giedrius Puskunigis.

Filmo gamybą parėmė Lietuvos kino centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, LATGA. Filmą platina „PASAKA distribution“.