Kodėl neaplanko sėkmė?

Tereikia paskaityti emigrantų „sėkmės istorijas“ ir gyvenimas šiame „užkampyje“ ima atrodyti kap viena nesibaigianti nesėkmė. Nekaip pasijuntame, kai pamatome, kad aplinkiniams pasiseka labiau nei mums, pavyzdžiui, paaukština kolegę, nors tų pareigų tikėjomės mes. Arba kam nors nereikia vargti mokant banko įmokas, nes seneliai paliko puikų butą centre.

Kol aptarinėjami svetimi gyvenimai, prarandama galimybė koncentruotis į savąjį.

Tačiau žmonės paprastai mato tik vieną situacijos pusę – kažkam sekasi labiau nei man! Ir kol aptarinėjami svetimi gyvenimai, prarandama galimybė koncentruotis į savąjį. O juk kartais reikia labai nedaug, kad galima būtų kurti savąją sėkmės istoriją.

Štai, kas dažniausiai mums trukdo:

Skirtingos „starto“ galimybės. Naivu būtų tikėtis, kad sėkmingai pradėti verslą vienodas galimybes turi, tarkime, turtingo verslininko vaikai, kurie ne tik iš arti stebėjo, kaip veikia verslas, bet ir turi solidų, tėvų duotą kapitalą, ir tie, kurie augo skaičiuodami kiekvieną centą. Tapti scenos žvaigžde irgi lengviau apdovanotiems gamtos ir lavinusiems savo įgūdžius, nei tiesiog norintiems išgarsėti.

Todėl ieškokite savo privalumų ir stipriųjų pusių. Ir tinkamai juos išnaudokite. Juk daug geriau (ir naudingiau) būti profesionaliai ir geidžiamai auklei, nei nevykusiam advokatui.

Konkuravimas su kitais. Jei nuolatos su kuo nors konkuruojate įvairiose srityse – su seserimi dėl tėvų dėmesio, su bendradarbe – dėl paaukštinimo, su savo vaikų draugų tėvais – dėl atžalų mokslo rezultatų, tikėtina, kad nesusikaupiate ties viena konkrečia sritimi, kurioje galite būti iš tiesų sėkminga. Išvaistote laiką ir energiją, o rezultatas – nulinis.

Nepamirškite, kad aplinkiniai irgi į tokius žmones žvelgia gana priešiškai. Galbūt kartais verta imtis bendradarbiavimo, o ne konkurencijos?

Nepasitikėjimas savimi. Ne veltui liaudies išmintis bykloja, kad žmogui dešimt kartų pasakius, jog jis kiaulė, vienuoliktąjį jis iš tiesų ims kriuksėti. Žema savivertė – didžiausia kliūtis į bet kokią sėkmę. Kaip gi ją pasiekti, jei žmogus įsitikinęs, kad tai ne jam?

Nesvarbu, kokia menkos savivertės priežastis – vaikystės traumos, baimė rizikuoti ar skaudi patirtis, ją stiprinti būtina. Galbūt pakaks kelių savigalbos straipsnių ar knygų, o gal teks lankytis pas psichoterapeutą, tačiau save vertinti objektyviai išmokti privalu.

Pesimizmas. Paprastai žmonės save „užprogramuoja“ sėkmei arba nesėmei. Jei nuolatos kartosite, kad jums nepavyks, viskas yra blogai, o bus dar blogiau – tikėtina, kad būtent taip ir susiklostys reikalai. Jei optimistas kiekvienoje situacijoje įžvelgia pirmiausia galimybes, tai užkietėjęs pesimistas jų net nepastebi. Ar verta stebėtis, kodėl vienam labiau sekasi nei kitam?

Stenkitės sąmoningai skaityti geras naujienas, bandykite žmonėse įžvelgti jų gerąsias puses. Kiekvieną dieną raskite, kuo pasidžiaugti, net jei tai ir maža smulkmena.

Jūsų aplinka. Atkreipkite dėmesį, kad laimingų žmonių aplinkoje beveik nėra niurzgančių, bambančių nelaimėlių. Tai nereiškia, kad jų gyvenimai tobuli, tačiau daugelį gyvenimo sunkumų jie vertina kaip iššūkius ir galimybes, o ne likimo kirčius ir nelaimės pranašus.

Ir – priešingai, kone visi nelaimėliai yra apsupti tokių pačių niurzglių, kurie geba įžvelgti problemas visur – ir saulė, ir lietus, ir kylančios maisto kainos, ir net antraštės jiems sukelia daugybę neigiamų jausmų.

Pavyzdžiui, jei svajojate ištekėti, o visos jūsų draugės kartoja, kad jie tikri „kiaulės“, kad jie nevertina moterų, todėl neverta dėl jų stengtis, tikėtina, kad laikui bėgant tapsite tokia pat kaip ir jos – vieniša, pikta ir niurzganti. Negi svajonių princas tarp tokių moterų ieškos savo antros pusės?

Sėkmingi žmonės nemėgsta niurzglių ir pesimistų. Todėl nuo mūsų aplinkos irgi labai priklauso, kur mes atsiduriame – pagavusių sėkmę, ar niekaip jos nepavejančių gretose.