Kodėl nemokame paruošti sveikų produktų?

Maisto gaminimas / „Fotolia“ nuotr.
Maisto gaminimas / „Fotolia“ nuotr.
Šaltinis: Elaima.lt
A
A

Pirkinių krepšelyje guli šviežia žuvis, brokoliai, morkos, paprikos ir smidrai. Vakarienė suplanuota – kepta maistinga žuvis su virtomis, o paskui švelniai apskrudintomis daržovėmis. Prieš akis jau matote vaizdą, mintyse jaučiate skonį. O kiek maistingų medžiagų pavyks išsaugoti kepant tefloninėje keptuvėje ir užpilant, pavyzdžiui, saulėgražų aliejumi, nesusimąstote.

Sveikos mitybos specialistai pastebi, kad šiandien daugelis rūpinasi sveikata ir perka šviežius, dažnai brangiau kainuojančius produktus, tačiau juos sugadina ruošdami patiekalą ar pasirinkdami netinkamą įrangą.

„Vienas labiausiai paplitusių valgio ruošimo būdų – kepimas augalinės bei gyvulinės kilmės riebaluose. Daugelis kitokio gaminimo net neįsivaizduoja. Tačiau kaitinant augalinį aliejų aukštoje temperatūroje, susidaro vėžį sukeliantys kenksmingi junginiai. O kepant gyvulinės kilmės riebaluose, maistas prisigeria „sočiųjų“ riebalų, kurių reikėtų vartoti kuo mažiau ir rečiau“, – pasakoja Valerijus Dobrovolskij, biomedicinos mokslų daktaras.

Specialisto teigimu, tinkamiausi maisto paruošimo būdai yra virimas garuose arba vandenyje.

„Nustatyta, kad verdant brokolius vandenyje 10 minučių, juose 40 proc. sumažėja gliukozinolatų. Šios medžiagos organizme virsta kitais junginiais, vadinamais izotocianatais. Manoma, kad jie turi priešvėžinių savybių. Tačiau verdant brokolius 5 minutes, gliukozinolatų sumažėja tik 15 proc. O štai maisto gaminimas ant karšto vandens garų iš produktų atima tik apie 10 proc. naudingųjų jų savybių.“

Žuvį, kaip ir daržoves, taip pat patariama virti garuose. Jei vis tik nusprendžiama ją kepti, rekomenduojama sutrumpinti terminio apdorojimo laiką ir – pagal galimybes – sumažinti temperatūrą. Taip pagamintas produktas praras mažiau maistinių medžiagų.

Neabejotina, kad įtakos valgio kokybei turi ir virtuvės įranga, o tiksliau – medžiaga, iš kurios pagamintas puodas ar keptuvė. Nors nemažai entuziastų, kurie siekia sveikai maitintis, produktus bei šviežias daržoves renkasi atidžiai, tačiau parsinešę juos namo viską sumeta į „bet kokį“ puodą. Tokiu atveju nepadės net daržovių virimo taisyklės, kurių kruopščiai laikomasi.

Sveikos mitybos specialistai pataria rinktis tuos puodus, garpuodžius ar keptuves, kurie pagaminti iš nerūdijančio plieno ir turi kelių sluoksnių dugną. Tai leidžia tolygiai pasiskirstyti ir išsilaikyti šilumai. Galima ruošti valgį be aliejaus ar vandens.

„Kuo daržovės ilgiau verda, tuo mažiau jose lieka vitaminų, mineralinių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Todėl svarbu jų nepervirti. Geriausia į verdantį puodą daržoves dėti laipsniškai, atsižvelgiant, per kiek apytiksliai laiko kiekviena išvirs“, – teigia V. Dobrovolskij.

Biomedicinos mokslų daktaras pataria verdant daržoves puodo dangtį laikyti uždarytą, valgio per dažnai nemaišyt ir, jeigu galima, daržoves virti su odele. Tame pačiame puode galima virti ir daržoves, ir mėsą. Tik daržovių virimo laikas trumpesnis nei mėsos.