Kodėl pavydime geriausių draugų vyrų kitoms?

Apie vyrus-draugus sukurta nemažai filmų. Pamenate? „Mano geriausio draugo vestuvės“, „Tik draugai“, „Draugiškas seksas“... Ar kada pagalvojote, ką tas jūsų draugas jums reiškia, kuo jis brangus ir dėl ko verčia jus nerimauti? Ir ar tikrai jis „tik“ draugas?

Mamytės sindromas

Netgi tada, kai savo draugui nepuoselėjate jokių romantiškų jausmų, jaučiatės atsakinga už jo laimę ir gerovę, todėl įtariai apžiūrinėjate jo merginas ir skeptiškai išklausote jo pasakojimus apie naujas pažintis. Net sau negalite prisipažinti, kad pavydite, nes juk pavydite „motiniškai“ – rūpinatės, kad bičiulis nepakliūtų į bejausmės vyrų medžiotojos rankas, kad nesikankintų dėl meilės esą jo nevertai moteriai. Nervinatės, jei jis ilgai neatsako į žinutes ir neprisijungia prie feisbuko, nes nekantraujate sužinoti, kaip draugui sekasi.

Kartais apima baimė jo netekti – maža kas: gal nauja jo mylimoji išsiveš jį į kitą miestą ar šalį ir neteksite „savo berniuko“. Tiesa, „berniukui“ jau 30, jis jau moka pats užsirišti šaliką ir gali gyventi taip, kaip jam norisi. Taigi, ir jūs galite gyventi savo, o ne bičiulio gyvenimą.

Atsarginis variantas

Vis prisimenate vieno vakarėlio metu juokais mesteltą jo frazę, kad jei niekas taip ir neves jūsų iki 40-ies, teks jam.

Ne, nesate jo įsimylėjusi – tai faktas. Bet kažkodėl vis prisimenate vieno vakarėlio metu juokais mesteltą jo frazę, kad jei niekas taip ir neves jūsų iki 40-ies, teks jam. Per tą vakarėlį, regis, ir pasibučiavote. Draugiškai. O ką? Jis gražus, protingas, gerų manierų. Net jei dabar esate įsimylėjusi (kitą), visai malonu tokį laikyti ant atsarginių suolelio – maža kas...

Todėl naujoji bičiulio mergina sukelia nepaaiškinamą nerimą ir pavydą, kurio, aišku, negalite tiesmukai išreikšti. Belieka sarkastiškai atsiliepti apie naują jo meilę ar jo siekį numesti svorio, pradėti bėgioti maratonus ir imti žaisti tenisą. Vertėtų laiku stabtelti ir prisiminti, kad šis vyras nėra jūsų nuosavybė...

Kur jis ras geriau?

„Tik tu viena gali mane suprasti“, – dūsauja jis po eilinio išsiskyrimo, o jūs galvojate: „Aišku, aš. Kas gi daugiau?“ Vien mintis, kad kažkieno gyvenime esate geriausia, reikalingiausia ir supratingiausia, gerokai kilsteli savivertę ir nuotaiką. Bet ateina metas, kai jo gyvenime pasirodo Ji. Ir su ja jis įtartinai ilgai... Ir jums nesiskundžia. Ir neskambina. Ir vis neturi laiko susitikti. Ima smelktis jausmas, kad kažkas kažką iš jūsų pavogė. Nors žinote, kad ne. Tad geriau ne širsti, o greičiau susipažinti su ta, kuri jūsų draugui tapo svarbi. Pasislinkti ir priimti į ankštą jūsų pasaulėlį.

Ištikimas riteris

Jis visada laisvas, visada pasiruošę su jumis susitikti, net tada, kai lakstote iš vieno pasimatymo į kitą. Jūs šypsotės, skaitydama jo žinutes, kad jis miršta iš nuobodulio be jūsų ir kad jūs jam, vargšeliui, galėtumėte skirti nors valandėlę kur nors mieste pavakarieniauti. Jums tai malonu. Kurgi ne – kai pavargstate vaidinti fatališką moterį su aukštakulniais ir makiažu, galima jį pasikviesti į svečius, pasitikti su pižama ir chalatu, kartu pasižiūrėti kokią komediją, paprašyti jo iškepti kiaušinienės ar užsisakyti picą, kurią sušveisite ant sofos, dalydamiesi įspūdžiais apie praėjusį savaitgalį.

Bet vieną dieną jis nebeatskuba pas jus – sako, kad neturi laiko, yra labai užsiėmęs. Negali net pusvalandžiui susitikti mieste išgerti kavos. Kaip čia taip??? Jūsų nusistovėjusio pasaulio vaizdas staiga ima akyse byrėti. Ką daryti? Nieko. Užsiimti savais reiklais. Ir savais gerbėjais. O draugas niekur nedings – juk su jumis jam smagiausia viską aptarinėti…

Daugiau nei draugystė

Pats liūdniausias variantas. Kažkuris įsimyli ir laukia. Ženklo, atsako, galimybės prisiliesti pirštų galiukais prie kito rankos ir tikėtis, kad neatitrauks, laukti jo ar jos romano pabaigos, tikintis, kad tas kitas pagaliau supras, jog meilė ir laimė slypi ne už kampo, o čia pat. Jei įsimylėjote jūs – nelaukite ir nesitikėkite, kad gal po metų ar dvejų jis pamils jus. Geriau pasikalbėkite iškart, nes nusivylimas vėliau bus dar skaudesnis.

Tiesa, retkarčiais nutinka stebuklų, kai abu žmonės vos ne kartu supranta: tai jau nebe draugystė, o meilė, bet dažniau, deja, vienas tampa nelaimingas...