Vaistininkė: „Jei jaučiate pirmuosius peršalimo simptomus, pirmiausia išbandykite natūralias priemones“

Lietuvoje kiekvienais metais apsilankymų pas šeimos gydytojus skaičiai nepaliaujamai auga.

Pasijutę prastai žmonės skuba pas šeimos gydytoją. Šis specialistas yra pirmoji grandis visoje gydymo sistemoje. Jis geriausiai susipažinęs su paciento ligos istorija, žino, kokie negalavimai žmogų kamavo, koks jo gyvenimo būdas, žalingi įpročiai, rūpinasi profilaktika. Taigi šios srities medikų pareigų ir funkcijų spektras labai platus. VLK specialistai nustatė, kad Lietuvoje kiekvienais metais apsilankymų pas šeimos gydytojus skaičiai nepaliaujamai auga. Ir, nors teigiama, kad tai susiję su gerėjančiu žmonių požiūriu į savo sveikatą, kita medalio pusė ne tokia džiuginanti – kasmet vis daugiau mūsų šalies gyventojų serga gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.

Šis spalis – rekordinis

Lietuvos gyventojų sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis spalio mėnesį didžiausias per pastarąjį dešimtmetį. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai informuoja, kad mažiausias sergamumo šiomis ligomis rodiklis šių metų 43-iąją savaitę (spalio 23–29 dienomis) registruotas Šiaulių, o didžiausias – Vilniaus teritorijoje. 42-ąją metų savaitę (spalio 16–23 dienomis) 10 tūkst. Lietuvos gyventojų teko 65,7 ligonių. Anksčiau tuo pačiu laikotarpiu skaičiai buvo kiek kitokie: 2015-aisiais 42-ąją spalio savaitę 10 tūkst. žmonių teko 62,1, 2014-aisiais – 56,3 ligonių. Manoma, kad tai – dar ne pabaiga, o lapkričio pabaigoje sergamumas turėtų dar labiau padidėti.

Medikai pabrėžia, kad, pasijutus blogai, svarbiausia, ne kaip įmanoma greičiau ieškoti vaistų, bet įsitikinti, koks negalavimas kamuoja organizmą. Geriausiai konsultuotis su specialistais dėl efektyviausio gydymo būdo ir vaistų.

TAIP PAT SKAITYKITE: Slogą ir kosulį įveikite paprastai!

Kaltas gyvenimo būdas

Pasak vaistinės „Valerijonas“ vedėjos Almyros Girdenienės, kategoriškai teigti, kad žmonės vis labiau serga, negalime. Visais laikais žmonės sirgo, tačiau vieni yra atsparesni ligoms, turi stipresnį imunitetą, kiti labiau imlūs visokiems virusams, todėl, vos atvėsus orams, ima negaluoti, pasireiškia pirmieji peršalimo simptomai.

Tiesa, šis rudens sezonas prasidėjo ne itin maloniu oru, daug lijo, buvo drėgna, o tokios oro sąlygos yra palankios žaibiškiems susirgimams. Ypač pastebimas didelis sergamumas tarp vaikų. Anot vaistininkės, stiprinti imuninę sistemą ir rūpintis savo sveikata turime ne tik atėjus rudens sezonui. Tai daryti reikėtų ištisus metus. „Išvengti ligų padeda griežtas darbo ir poilsio režimas, streso vengimas, taisyklinga sveika mityba, aktyvus poilsis ir laikas, praleistas gryname ore. Tai bene pagrindinės taisyklės, kurių laikosi retas, todėl pirmiausia rekomenduotume peržiūrėti savo gyvenimo būdą, pasirinkti tinkamą aprangą, nepamiršti plauti rankas ir laikytis bendrųjų higienos taisyklių“, – sako A. Girdenienė.

Vaistinės „Valerijonas“ vedėja pasakoja, kad visuomenėje paplitusi nuomonė, jog antibiotikai yra vaistai nuo visų ligų. Tai netiesa, nes antibiotikai neveikia virusų, kurie ir sukelia peršalimo ligas, gripą. Antibiotikai naikina bakterijas. Todėl neatsakingas vartojimas gali turėti neigiamų pasekmių – gali išsivystyti ligą sukeliančių mikrobų rezistentiškumas (nejautrumas) jiems ar net paaštrėti ligos simptomai, atsirasti alergijos.

Peršalę gydykimės natūraliais būdais

A. Girdenienė moko, kad susirgus namuose reikėtų dažnai vėdinti patalpas, naudoti kokybiškus eterinius aliejus (arbatmedžių, eukaliptų), kurie turi antibakterinį poveikį, taip pat drėkinti orą. Tai padeda palengvinti peršalimo ir slogos simptomus.

Susirgus namuose reikėtų dažnai vėdinti patalpas, naudoti kokybiškus eterinius aliejus (arbatmedžių, eukaliptų), kurie turi antibakterinį poveikį, taip pat drėkinti orą.

Turėtume peržiūrėti ir savo mitybą, pabadauti. Sergant reikėtų vengti valgyti riebų, sunkų maistą, ypač pieno produktų, kurie tik skatina uždegimus. Geriau rinktis daržovių sultinius ir troškinius, vartoti česnaką, imbierą, daugiau vitamino C turinčių produktų. Ir, žinoma, nepamiršti gerti daug skysčių, kurie susirgus ypač reikalingi organizmui.

„Galiu pasidalyti ir asmenine patirtimi, kuri man padeda išvengti peršalimo. Kiekvieną rytą 5 val. mankštinuosi, prausiuosi po šaltu dušu, po to kūną išmasažuoju ir įtrinu sezamų, erškėtuogių arba medetkų aliejais, – pasakoja vaistinės vedėja. – Po šių rytinių procedūrų gaminuosi pusryčius iš vakare užmerktų grikių, belukščių avižų, avižinių dribsnių, lęšių ar kt. Kavamale susimalu po vieną arbatinį šaukštą ekologiškų sezamų, saulėgrąžų ir sėmenų mišinį. Jį sumaišau su išbrinkintomis kruopomis. Viską keletą minučių pakaitinu ir pagardinu ekologišku (alyvuogių, arganų, sezamų) aliejumi ar kokybišku sviestu, žaliomis daržovėmis (moliūgu, cukinija, salotomis, špinatais).

Jeigu jaučiu pirmuosius peršalimo simptomus, visų pirma, griebiuosi natūralių priemonių. Malu tokį mišinį: 3 dalys spanguolių, 3 dalys natūralaus medaus, 1 dalis česnako, 0,5 dalies imbiero šaknies. Vartoti po šaukštą keliskart per dieną. Užgerti šiltu vandeniu.

Mano nuomone, kiekvienas vaistas gydo kurį nors simptomą, tačiau mūsų organizmui artima tai, kas natūralu. Todėl rekomenduoju nesigriebti cheminių preparatų, o išbandyti sveikesnį gyvenimo būdą: rytinę mankštą ir sveiką bei subalansuotą mitybą.“

TAIP PAT SKAITYKITE: Be arbatų darganotą rudenį neišsiversime