Kodėl vyrai tokie šykštūs?
Čia jau nekalbame apie tuos, kurie nuolat „pamiršta“ piniginę arba joje turi „tik“ kortelę ir kaulija iš kolegių kavos ar cigaretės. Gaila, bet tendencija tokia: vyrai dosnūs būna tik tada, kai tikisi sekso. Bet daug tame ir moterų kaltės...
Rytų šalyse iki šiol visi pritaria senai tiesai: jei vyras neišgali išlaikyti moters, jis ir neveda. O kai jis ateina pas mylimosios tėvus prašyti jų dukros rankos, tai tiesiai ir išdrožia: „Turiu namą ir bandą avių. Aprūpinsiu jūsų dukrą ir ją mylėsiu.“ Ir tai perduodama iš kartos į kartą: vyras aprūpina šeimą, ja rūpinasi, saugo, dėl jos negaili jėgų, o moteris jį apdovanoja savo meile ir rūpestingumu. Jei tokie mainai lygiaverčiai, sąjunga laikoma harmoninga.
Šiuolaikiniame Vakarų pasaulyje viskas kitaip. Moterys pamiršo, kad jos yra moteriškos, o vyrai – kad vyriški. Dauguma vyrų tiesiog tingi pažinti nusižiūrėtą moterį, ilgai ją merginti, jaukintis, žavėti. Juk jiems patogiau nieko, net dėmesio neduodant mainais, gauti seksą. Kad ir kaip bebūtų paradoksalu, pačios moterys skatina tokius jų įpročius.
Daugelis itin trokšta kuo greičiau ištekėti, nes joms kalama į galvą: jei nepaskubėsi, visi normalūs vyrai bus išgraibstyti. Taigi jos čiumpa pirmą pasitaikiusį, o paskui skiriasi. Netgi garsiai mergaičių vakarėliuose pasvaičioja: geriau ištekėti ir išsiskirti nei būti senmerge. Neva, jeigu jau ištekėjai, kažkoks vyras tavęs geidė, esi kažko verta. Tarp 30-40 metų moterų pilna išsiskyrusių. Ir kiekviena vėl ima vadovautis stereotipais: mikliai ieškok vyro, nes daug laisvų nebelikę.
Bijodama prarasti net tą nusmuktkelnį kaimyną su kvapeliu iš trečio aukšto, ji, aišku, labai nesibrangina ir atsiduoda jam anksčiau nei jis apie tai pagalvoja. Nes bijo, kad ji atmuš kita – seksualesnė ir įžūlesnė. Na, o vyrai, stebėdami tokias aršias kautynes dėl jų, liaujasi gerbti moteris. Maža to – jiems visur ima vaidentis barakudos, besikėsinančios į jų piniginę.
Vyrai nesistengia pavergti moterų širdį romantika ir dovanomis, nes jos ir taip puola į jų glėbį. Taigi, jie mąsto paprastai: tu, meilute, pirmiau man parodyk, ką sugebi lovoje, o aš jau spręsiu, ar mudu susitiksime dar kartą. O iš tikrųjų viskas turėtų būti atvirkščiai: tai jau vyrui reikėtų įrodinti, ar jis bus vertas jos dėmesio ir glamonių. Jis turėtų įrodyti, kad yra tikras vyras, o ne koks nusmurgęs alfonsėlis, besitaikantis prisiglausti svetimame bute. Sena tiesa: dėl damos vyras turi pakovoti. Ir bent šiek tiek praverti užspaustą savo piniginę.
Ir netraukite pagaliau piniginės, kad susimokėtumėte už kavą! Pravartu tik susipažinus kuo ilgiau išlaikyti distanciją, o kada ją sumažinti, sprendžia ne jis, o jūs.
Pamirškite, kad tikri vyrai jau išgraibstyti. Ir neskubėkite griebti bet kokio. Pirmiau suteikite vyrui progą jumis pasirūpinti. Ir netraukite pagaliau piniginės, kad susimokėtumėte už kavą! Pravartu tik susipažinus kuo ilgiau išlaikyti distanciją, o kada ją sumažinti, sprendžia ne jis, o jūs. Ir eidama į pasimatymą turite būti užtikrinta, kad gausite gėlių. Arba mielą smulkmeną. Ir jei vyriškis kavinėje jums pasiūlo „prisidėti“ apmokant sąskaitą – jis ne jūsų romano herojus.
Vyrams pravartu žinoti, kad jie moka ne už kavą, maistą ar vyną, ne už bilietus teatre, o už puikias savo emocijas: kai moteris laiminga ir patenkinta, jos palydovui atitenka didžioji dalis tos teigiamos energijos.
Jei nutinka taip, kad prispaudė bėdos (neturite pinigų, bedarbystė, tenka glaustis pas tėvus ir panašiai), tai tikras vyras ras išeitį ir bent jau pirmajame pasimatyme nepradės verkti ir dejuoti, kad yra gilioj duobėj. Arba neims sarkastiškai kalbėti apie merginas, kurios tikisi, kad vyras apmokės sąskaitą restorane ir nepuls kaltinti moterų giminės, kurios tik ir nori nugręžti vyrą bei palikti jį pliką... Į kitą - pasitikėjimo ir atvirumo - lygmenį santykiai pereina pamažu, o iki tol patartina tas taisykles kurti patiems.
Jei vyras nieko nenori dėl moters daryti, išleisti pinigų, tai ne tokia jam ji miela ir yra. Taip manome mes, moterys. Vyrai, čia svarbios ne sumos, o idėjos ir sumanymai, jūsų noras pamaloninti moterį. Kai žmogus patinka, norisi jį stebinti ir daryti mielas dovanėles.
Jei vyras viską skaičiuoja, taupo ir šnairuoja mažomis akutėmis kaip nagas, tai reikėtų bėgti kuo toliau – egoistą bus labai sunku paveikti, kad jis būtų dosnus. O godumas didesnė yda nei pareigingumas. Nes godus vyras nebus geras netgi pats sau. Jam visko gaila!
Šykštuolio iš prigimties nepakeisi. Bet jeigu sutikote tokį vyrą, kuris jau buvo gyvenime nusvilęs ir dabar labai labai atsargus, vis įtariai žvilgčioja ir skaičiuoja, kiek dėl moters išleido ir vis apie tai jai primena, tai bendro gyvenimo perspektyvos irgi gali būti rūškanos. Tikram vyrui malonu stebinti moterį, jam negaila skirti nei laiko, nei pinigų. Žinoma, atsižvelgiant į savo pajamas ir proporcijas. Juk vienam ir 100 litų bus iššūkis, o kitas ir 1000 litų palaikys smulkmena.
Taip pat skaitykite: Turtingų ir sėkmės lydimų žmonių įpročiai iki 8 valandos ryto
Štai žinau vieną draugę, kuri maudosi turtuose, vyras ją apkarsto aukso grandinėlėmis, dovanoja kelionių, tačiau jos akys liūdnos. Ji pribloškė savo išpažintimi: „Kaip gera prisiminti tuos laikus, kai buvome su vyru studentai, kalbėdavomės iki paryčių, svajodavome. O jei iš kur vėlai grįždavo, tai ir apvytęs ramunės žiedas buvo didžiausia staigmena.
Jis tada turėjo laiko man - apkabinti, pabūti, išklausyti, patarti. O dabar man laiko neturi, kompensuoja viską automobiliais ir dovanomis. O jos visai nedžiugina... Taip norėčiau, kad vėl ateitų įsimylėjęs, žiūrėtų aistra degančiomis akimis į mane, o jo virpančios iš susijaudinimo rankos laikytų nedidelį ramunės žiedelį...“
Štai taip, vyrai. Sunku suprasti mus, moteris. Bet jei pasitengtumėte pamatyti mūsų sielą ir ją pamilti, pamatytumėte, ką išties moterys vertina.