Krūties vėžys: kas padeda jo išvengti
Krūties vėžys – dažniausia onkologinė moterų liga Lietuvoje ir daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių. Verta žinoti, kad ankstyvos stadijos krūties vėžys yra sėkmingiausiai gydoma vėžio forma. Spalis – kovos su krūties vėžiu mėnuo, tad metas profilaktiškai išsitirti.
Nuo vienos ląstelės
Kiekviena sveika ląstelė gyvena biologiniu ritmu, užkoduotu jos branduolyje. Ji bręsta, funkcionuoja, sensta ir sunyksta. Tačiau kartais ritmas sutrinka ir maža ląstelė pakinta, pradeda dalytis. Per ilgus metus iš jų susidaro perteklinė audinio masė, arba navikas. Pasak mokslininkų, per maždaug 15 metų laikotarpį susiformavusiame mazgelyje yra apie 2 mln. genetiškai pakitusių ląstelių. Ilgai negydomos, jos atitrūksta nuo darinio ir krauju arba limfa iškeliauja į kitus organus, kuriuose tęsia savo egzistenciją ir dauginimąsi. Dažniausiai krūties vėžys pradeda formuotis pieno latakuose.
Dėl kokių priežasčių atsiranda pirmieji ląstelės pakitimai, atsakyti sunku. Anot gydytojų, tai gali lemti daugybė veiksnių. Prie dažniausių priskiriama keletas.
Vyresnis amžius. Yra pastebėta, kad dažniausiai krūties vėžys nustatomas moterims, perkopusioms per 50 metų, t. y. po menopauzės. Į šią rizikos grupę patenkančioms dailiosios lyties atstovėms gydytojai savarankiškai (apčiuopos būdu) krūtis rekomenduoja pasitikrinti kartą per mėnesį. Svarbu žinoti, kad 50–69 m. moterys patenka į atrankinę mamografijos programą, pagal kurią tyrimas yra atliekamas nemokamai. Jei šeimos gydytojas jo nepasiūlo, verta pasidomėti pačioms.
Krūties ligos ir jau persirgtas vėžys. Didesnė vėžio rizika gresia toms, kurios sirgo nepiktybinėmis krūties ligomis. Taip pat moterims, jau persirgusioms vėžį ir spinduliniu būdu gydžiusioms krūtinės ląstą bei krūtis. Nors šios pacientės pas gydytoją privalo lankytis dažniau, savo sveikatą patariama nuolat stebėti savityra.
Tai pat skaitykite: Stiliaus triukai, kurie vizualiai padidina krūtinę
Genetiniai veiksniai. Anot mokslininkų, apie 10 proc. krūties vėžio atvejų yra paveldimi. Todėl moteriai, kurios mama arba sesuo sirgo šia klastinga liga, tikimybė susirgti padidėja du kartus, jeigu du giminaičiai – penkis. Priklausančioms šiai rizikos grupei rekomenduojama pačioms nuolatos stebėti savo sveikatą, lankytis pas specialistus, atlikti rekomenduojamus tyrimus, jei yra galimybė, – ir genetinius.
Ilgalaikis estrogenų poveikis. Nuo mūsų gyvenimo būdo nepriklauso, tačiau paskatinti nemalonios ligos atsiradimą gali dar vienas rizikos veiksnys – ilgai trunkantis estrogenų poveikis. Į šią grupę pakliūva moterys, kurios nuo ankstyvo amžiaus sirgo mėnesinėmis, taip pat kurioms vėlai prasidėjo menopauzė.
Koreguojami veiksniai. Yra ir dar viena rizikos veiksnių grupė, kuriuos galima vienaip ar kitaip koreguoti. Dažniau nei kitos moterys, krūties vėžiu rizikuoja susirgti negimdžiusios ir nežindžiusios kūdikio, rūkančios ir vartojančios alkoholį, ilgai vartojusios kontraceptikus. Sveikatai kenkia ir vėžio susidarymą skatina elektromagnetiniai laukai, įvairūs chemikalai, organiniai chloro junginiai.
Krūties vėžio padeda išvengti:
- Taisyklinga mityba. Savo sveikata besirūpinančios moters kasdieniame racione turėtų nestigti vaisių ir daržovių, liesų baltymų. Rekomenduojama vengti riebių produktų, rafinuotų angliavandenių, gėrimų su saldikliais.
- Fizinis aktyvumas. Fizinio aktyvumo stoka ir nutukimas – įvairių ligų priežastis. Ne išimtis ir krūties vėžys. Kad rizika susirgti sumažėtų 10–30 proc., pakanka kiekvieną dieną pasivaikščioti po 30 min.
- Streso kontrolė. Stiprus, nuolat patiriamas stresas sutrikdo hormonų pusiausvyrą, todėl skatina vystytis įvairias ligas. Kad krūties vėžio grėsmė atitoltų, reikia vengti stiprių išgyvenimų, mokytis atsipalaiduoti (pavyzdžiui, užsiimti joga).
Tyrimų būdai
Ankstyvos stadijos vėžys nesukelia skausmo ir neturi kitokių simptomų, todėl jį laiku atpažinti galima tik atsakingai rūpinantis savo sveikata ir atliekant tyrimus – nuo savarankiškos apžiūros namuose iki gydytojų skiriamos mamografijos ar magnetinio rezonanso. Tačiau, aptikus krūtyje mazgelį, nereikia pulti į paniką. Vidutiniškai tik kas penktas sukietėjimas būna piktybinis.
Savityra. Pats paprasčiausias daug laiko neužimantis patikros būdas – savityra. Apčiuopos būdu krūtis rekomenduojama tikrinti nuo 20 metų. Jei dar sergama mėnesinėmis, geriausia – 3–4 d. po jų, jeigu ne – bet kurią mėnesio dieną. Tai geriausiai atlikti prausiantis po dušu, nes muiluotame kūne itin lengva apčiuopti bet kokius nelygumus.
Dideliame veidrodyje apžiūrėkite krūtų dydį ir formą, ar nepasikeitė, ar nėra odos pakitimų, iškilimų, įdubų. Dydį ir formą įvertinkite pakėlusi į viršų rankas. Nuleidusi rankas įdėmiai apžiūrėkite spenelius: ar jie vienodo dydžio, ar neįdubę, nematyti išskyrų. Vieną ranką pakelkite ir sulenkite virš galvos. Kitos rankos trijų vidurinių pirštų pagalvėlėmis iš pradžių čiuopkite pažasties audinius braukdama spenelio link ir atgal. Sukamaisiais judesiais apčiuopkite visą krūtį nuo spenelio išorinių kraštų link. Sukamaisiais judesiais patikrinkite visą krūtį. Taip pat patikrinkite ir kitą.
