Laima ir Gediminas Stončiai atšventė santuokos 10-metį: „Dukra leido vienas kitą pažinti iš naujo“

L.Tamulytė-Stončė su sutuoktiniu Gediminu 10-ąsias vestuvių metines paminėjo kiek kitaip, nei planuota. Portalui Žmonės.lt renginių organizatorė pasakoja, jog iš pradžių planavo surengti didžiulę šventę, tačiau dėl pandemijos tokius planus teko atšaukti – į Lietuvą negalėjo sugrįžti artimieji iš užsienio.

„Nors ne viskas buvo taip, kaip buvo numatyta, tačiau turėjome labai gražią vakarienę trise. Žinoma, kol buvome su dukra, nelabai ir spėjome pavalgyti, bet kai mažoji užmigo, mudu su vyru galėjome ramiau pasėdėti ir eiti miegoti kartu su vištomis. Štai, tokia ta mūsų kasdienybė dabar“, – kalbėdama su portalu Žmonės.lt juokiasi L.Tamulytė-Stončė.

Vestuvių metinių proga sutuoktiniai jokiomis dovanomis nesikeitė – esą visko, ko tik reikia, jie ir taip turi.

„Supratome, kad jau esame vienas kitam viską išdovanoję, tai dabar mūsų dovanos yra bendros. Mes turime panašius pomėgius, tai jeigu mums kažko reikia, perkame kartu arba keliaujame kur nors... Nors ką čia kalbėti apie dovanas, kai tiesiog gera būti visiems trims kartu“, – šypsosi dukrą sūpuojanti Laima.

Svarbi taisyklė – kuo daugiau kalbėtis

Laima ir Gediminas kartu jau 21-erius metus, nors santuokoje skaičiuoja dešimtmetį. Ilgus metus kartu gyvenančios poros visuomet sulaukia klausimų apie puikių santykių paslaptis. Laima juokiasi, kad ir jai šis klausimas nuskamba ne pirmą kartą, tad artėjant santuokos dešimtmečiui, ji stengėsi į jį surasti atsakymą. L.Tamulytė-Stončė įsitikinusi, jog svarbiausia santuokoje – neturėti jokių paslapčių bei nutylėjimų.

„Nors sakoma, kad moterims reikia turėti šiek tiek paslapčių, tai tinka ne visiems atvejams. Pirmiausia, santykiuose svarbu kalbėtis, nes bet kokie nutylėjimai nieko gero neduoda. Visa tai, ko žmogus neišsako kitam, anksčiau ar vėliau prasiveržia“, – įsitikinusi renginių organizatorė.

Kokie dabar pykčiai, juk gimė dukra, tai gyvename euforijoje.

Tiesa, čia Laima priduria, kad jiedu su Gediminu kalbėtis eina ne pačiame pykčio įkarštyje, o tik nurimus emocijoms.

„Sunkiausiais momentais stengiamės šiek tiek pabūti atskirai – jis įninka į savo darbus, aš – į savo. Kai viskas atslūgsta, einame pasikalbėti. Tada viskas ir susidėlioja“, – atvirauja pašnekovė. 

L.Tamulytė-Stončė įsitikinusi – meluoja tie, kurie sako, jog per ne vienerius metus trukusius santykius nėra nė karto rimtai susipykę.

„Juk dažniausiai tie, kurie viešai sako, kad niekada nėra nė blogo žodžio vienas kitam pasakę, po kelių mėnesių praneša apie skyrybas. Iš tiesų, mes su saviškiu jau svarstome, kas čia dabar darosi, kad taip padaugėjo skyrybų? Gal mes tampame nepopuliarūs, nes vis dar gyvename kartu?“ – šypsosi ji.

„Bet pabelskime į medį, kad ir toliau taip gyventume, ir sulauktume ne tik 20-ųjų vestuvių metinių, bet ir santuokos 50-mečio. Tikrai atvirai sakau, tos auksinės vestuvių metinės mane labai vilioja. O ir vaiką turime, tai ko daugiau reikia ir kiek čia tereikia iki tos auksinės sukakties palaukti?“ – nusijuokia L.Tamulytė-Stončė.

Santykius dar labiau sustiprino tėvystė

Praėjusių metų pabaigoje Stončiai sulaukė ir didžiausios gyvenimo dovanos – dukrelės Emilijos. Šeimą aplankę gandrai gerokai sudrumstė poros kasdienybę. Renginių organizatorė pasakoja, kad tapus tėvais kardinaliai pasikeitė viskas, tačiau meilė vienas kitam, rodos, tik sustiprėjo.

„Nepatikėsite, kokie mes dabar gražūs vienas kitam. O kitaip ir būti negali – juk nebūtų išėjęs toks gražus vaikas, jeigu nebūtume gražūs. Mes su vyru dabar ir išgražėję, ir atjaunėję, ir visokie kitokie nepakartojami. Įsitikinome tuo“, – kaip visuomet humoro nestokoja L.Tamulytė-Stončė.

Gediminas niekuomet nepamiršta pasakyti, kad mane myli. O ir be bučkio nė dienos negali būti.

Pašnekovė šypsosi – jau aštuonis mėnesius trunkanti motinystė ne tik atnešė naujų patirčių, bet ir leido dar kartą įsitikinti, jog šalia – būtent jai skirtasis. 

„Tas mažas žmogutis tik dar kartą leido pažinti vienas kitą iš naujo. Pamačiau, kiek Gedimine yra meilės, švelnumo, gerumo, rūpesčio ir begalinio atsidavimo, kuris mane žavėjo visą laiką. Iš tiesų, labai smagu, kai būdama prie vyro, jautiesi labai saugiai. Tiek aš, tiek dukra. Jis labai rūpinasi mumis“, – džiaugiasi Laima.

O ir mielų kasdienių smulkmenų, pasak L.Tamulytės-Stončės, Gediminas santykiuose, net ir prabėgus tiek metų, nepamiršta.

„Nežinau, ar to kiekvieną dieną sulaukia kitos moterys, bet Gediminas niekuomet nepamiršta man pasakyti, kad mane myli. O ir be bučkio, baikit juokus, nė dienos negali būti“, – spindinčiomis akimis kalba ji.

Dukra – geriausias bosas

41-erių L.Tamulytė-Stončė mėgaujasi ne tik puikiais santykiais su mylimu vyru, bet ir motinyste. 2020-ųjų spalį dukros Emilijos sulaukusi renginių organizatorė šypsosi, kad mama tapo pačiu laiku. „Sakoma, kad vaikai ateina tada, kai tau jau yra skirtas laikas, tai tikriausiai pagaliau pribrendome tam“, – juokiasi ji.

Galbūt todėl motinystė Laimai atnešė ne nerimo kupinas dienas, o ramybę. Moteris svarsto, kad jaunoms mamoms kūdikį auginti sunkiau – juk dažniau norisi kur nors prasiblaškyti.

„O man jau nieko nesinori, visur aš buvau, visokiuose klubuose, tai man labai smagu, kad galiu būti su vaiku ir daugiau nieko negalvoti. O dar, žinote, kartais sulaukdavau labai keisto klausimo: „Jūs dirbate su renginiais. O ką dar veikiate?“ Seniau atrodė, kad turiu būtinai surasti kažkokį paaiškinimą, kiek daug veikiu ir darau, o dabar dėl to nesuku galvos. Aš turiu vaiką ir viskas. Man daugiau nieko nereikia“, – atvirauja Laima.

Šiuo metu motinystę pagrindiniu savo darbu vadinanti renginių organizatorė juokiasi, kad geresnio darbdavo nei dukra nė su žiburiu nerastum.

„Mano bosė negali manęs atleisti, o tą darbą ji apmoka bučiniais ir šypsenomis. Svarbiausia, ką man reikia daryti, tai gaminti pieną. Tikrai negali būti geriau“, – juokiasi pašnekovė.

O ir dukra Emilija, džiaugiasi L.Tamulytė-Stončė, yra labai gera darbdavė – savo pavaldinių be reikalo nevaiko.

„Pasakysiu atvirai – man nesijaučia jokio nuovargio. Mano vaikas puikiausiai miega, mes neturime jokių dieglių ir turime išdygusius jau beveik keturis dantis… Sakau beveik, nes jau matau, kaip dygsta ketvirtas. Tikrai negalime atsidžiaugti tuo laikotarpiu ir tikiuosi, kad dar džiaugsimės labai ilgai, kol galiausiai dukra pasakys: „Mama, tu nepasakok“, – šypsosi ji.

Tiesa, čia Laima priduria, kad baiminasi taip greitai tekančio laiko. Kartą supratus, kaip greitai auga jos dukra, Laimą net nukrėtė šiurpas.

„Aš žiūriu į dukrą ir nesuprantu, kaip taip greitai tas laikas bėga – jai jau tuoj devyni mėnesiai. Atrodo, tik atsirado šiame pasaulyje, o jau ropoja, jau beveik stojasi, tad aš galvoju, kurias spinteles jau reikės užklijuoti. Dabar reikia kiekvieną akimirką į save sugerti, nes viskas taip greitai praeina“, – atvirauja ji.

O jautrių akimirkų, kurias Laima ir Gediminas nori pilnais šaukštais sugerti į save, tikrai nestinga. Aštuonių mėnesių Emilija savo tėvams negaili malonių staigmenų.

„Kiekviena diena atneša vis naujų potyrių, atsiranda naujų mimikų, žodžių. Net neina apsakyti, koks drebulys pereina kūną, kai pirmą kartą išgirsti žodį „mama“, kai išgirsti sakant „tėte“, kai jau, galų gale, sako „ateik“. Tai yra nuostabu“, – šypsenos negali sulaikyti Laima. 

Motinyste besidžiaugianti L.Tamulytė-Stončė ne kartą yra pasakojusi apie sunkumus bandant susilaukti atžalų. Ilgus metus dėtos pastangos nedavė jokių vaisių, tačiau 2020 metais įvyko stebuklas. Laima šypteli – galbūt prie to prisidėjo ir vienos kelionės metu koplyčioje sugalvotas noras.

„Tąkart aš mintyse Dievui pasakiau, kad visko galiu atsisakyti, bet jeigu aš turėčiau tą vieną vienintelį vaikelį, tai man būtų pats didžiausias džiaugmas pasaulyje. Pagal skaičiavimus, lyg ir panašus tas pastojimo laikas“, – sako pašnekovė.

Paklausus, ar norėtų paprašyti ir antros atžalos, Laima teigia apie tai pasvajojanti, tačiau paliekanti šį klausimą likimui.

„Kai sulaukiu tokio klausimo, tai sakau: štai, ką reiškia žmogaus gobšumas. Aš jau Dievulio paprašiau vaiko, jam pasakydama, kad atsiųstų tą vieną... Jis man tai davė, tad daugiau prašyti negaliu.

Žinoma, jei duos neprašius, sakysiu, kad tai – dar vienas palaiminimas iš dangaus. Mūsų noras turėti vaikų yra begalinis ir nesvarbu, kad kas nors dabar pasijuoks iš manęs, kad jau galėčiau būti bobute. Aš nesijaučiu bobute, aš esu labai faina mama“, – pokalbį užbaigia L.Tamulytė-Stončė.