Bestseleriu tapusios knygos „Laimingi šunsnukiai“ autorius Alex Monaco atviras: „daugelis norėtų susitvarkyti gyvenimą, bet mažai kas dėl to stengiasi“. Anot rašytojo, dauguma žmonių yra stebėtojai, o ne gyvenimo dalyviai.
Gyvenimo provokatorius, saviugdos revoliucionierius, rašytojas ir verslininkas – taip galima vadinti Alex Monaco. Šiuo metu nemažą gerbėjų ir sekėjų pulką surinkęs autorius jau ruošiasi antros knygos publikavimui. Pašnekovas tvirtina, kad naujoji knyga „Sielos drabužiai“ bus dar daugiau intriguojanti ir atvira. Žinant rašytojo stilių, ko gero, galima nepabijoti ir žodžio „šokiruojanti“.
„Mano pagrindinis tikslas yra padėti žmonėms surasti atsakymus. Ši misija nėra nauja, tačiau stengiuosi išsiskirti iš kitų, turinčių panašią. Mano metodai yra akiplėšiški, o kalba – nepaliekanti abejingų. Toks jau esu – becukris“,– šypsosi Alex.
Mano pagrindinis tikslas yra padėti žmonėms surasti atsakymus. Ši misija nėra nauja, tačiau stengiuosi išsiskirti iš kitų turinčių panašią. Mano metodai yra akiplėšiški, o kalba – nepaliekanti abejingų. Toks jau esu – becukris
Savo kelią atrado ne iškart
Dabar gyvenimo tiesas knygose, feisbuke ir interneto svetainėje www.monaco.lt dėstantis kaunietis ne visada galėjo pasigirti pasitikėjimu savimi ir laiminga kasdienybe.
„Buvau nemėgstamas. Mane mušė kaimynų vaikai, mokykloje iš manęs juokėsi. Buvo laikas, kai net nenorėjau gyventi, bet jutau besąlygišką palaikymą iš mamos. Taip pat turėjau, kur pabėgti nuo aplinkinių – gyvenome prie pat miško, todėl beveik visą laisvalaikį praleisdavau miške arba prie ežero, mėgau žvejoti, – pasakoja. – Baigęs mokyklą studijavau keletą profesijų. Įsivaizdavau, kad būsiu muzikos atlikėjas, bet vėliau pakeičiau savo tikslą. Pradėjau mokytis medicinos, tačiau atlikęs praktiką supratau, kad noriu padėti milijonams žmonių, o ne šimtams. Taigi, darbas ligoninėje buvo ne man.
Galiausiai išvažiavau į D. Britaniją. Net nemokėjau anglų kalbos, bet tvirtai tikėjau, kad man pavyks. Kai po trejų metų užsidirbau tiek, kiek tais laikais turėjo užtekti įmonei įkurti, grįžau į Lietuvą.
Interneto svetainių kūrimas buvo didžioji mano aistra, dirbau ištisomis naktimis, norėjau pritraukti užsakovų iš užsienio. Vieną dieną gavau laišką iš Monako su pasiūlymu sukurti įvaizdį Monako meno galerijai. Pabandžiau susikalbėti su klientu elektroniniu paštu, bet mums nepavyko. Po kurio laiko gavau laišką su kvietimu atvykti į Monaką. Laiške buvo parašyta, kad susitikimas aki į akį gali išspręsti kilusį nesusikalbėjimą. Taip ir atsitiko. Nuvykęs į Monaką susitikau su klientu ir per naktį sukūriau reikiamą logotipą. Netrukus gavau dar užsakymų, ir prasidėjo nauja era.“
Naujas smūgis
Pažintys, aukštuomenės vakarėliai ir netgi pasivažinėjimai dviračiais su Monako princo Alberto svita – taip staiga pasikeitė talentingo vaikino gyvenimas. Būtent Monake Alex pirmą kartą pamatė, kad yra tie „laimingi šunsnukiai“. „Sėkmės lydimi, turtingi ir gyvenimu besidžiaugiantys žmonės neretai taip pavadinami. Sakoma „ak, tam šunsnukiui tiesiog pasisekė.“ Bet tai nėra tiesa. Juk ne visi paštu gavo kaspinu perrištą dėžę ir rado joje laimę, daugelis viską pasiekė patys. Suprasdamas, kiek įdėjo pastangų, negaliu jų vadinti šunsnukiais – juk šis žodis skamba nekaip, tačiau pridūrus „laimingi“ viskas stoja į vietas“, – šypteli pašnekovas.
A. Monaco taip pat nebuvo tas, kuriam laimė staiga nukrito į ištiestas rankas. Prieš aštuonerius metus sukurtas verslas vos nežlugo. „Įkūriau interneto svetainių dizaino studiją www.adf.lt, tačiau vadovas buvau prastas – kartą iš įmonės išėjo pusė darbuotojų. Buvau tironas – reikalavau iš jų daugiau, nei pats galiu duoti, nerodžiau pagarbos. Kai staiga darbuotojai išėjo, mane ištiko šokas. Galiausiai supratau, kad norėdamas rekonstruoti įmonę, pirmiausia turiu pakeisti savo mąstymą. Ėmiau ieškoti informacijos, kaip sukurti strategiją, kuri motyvuotų žmones. Peržiūrėjau daugybę paskaitų, virtualių seminarų, išklausiau aibę garso įrašų. Vienas iš įkvėpėjų buvo M. K. Gandis, taip pat ilgą laiką siekiau vertybių, apie kurias kalba Ayn Rand knygoje „Fountainhead“. Iš pagrindinio šios knygos personažo išmokau pasiekti tikslą. Nesvarbu ką kiti pasakys. Staiga savyje atradau aistrą motyvuoti kitus žmones.“
Kaip atsirado knyga
Iš pradžių Alex neketino rašyti knygos. Svetainę www.monaco.lt susikūrė norėdamas pasidalinti įspūdžiais apie Monaką. „Parašiau vieną straipsnį – išėjo motyvacinis, antras irgi buvo toks pat. Ėmė plaukti teigiami komentarai, padėkos už atmerktas akis. Tų straipsnių ir juos skaitančių vis daugėjo ir pamažu galvoje ėmė kirbėti mintis parašyti knygą. Savo paskyroje feisbuke parašiau, kad 2016 m. išleisiu knygą ir ji vadinsis „Laimingi šunsnukiai“. Taip įsipareigojau sau ir aplinkiniams. Norint ką nors pasiekti, būtina įsipareigoti. Feisbuko draugams, kaimynui, mamai. Tai tikrai veikia, – sako jis. – „Laimingi šunksnukiai“ – motyvacinių straipsnių visuma. Joje yra visko – nuo meilės, darbo, karjeros iki draugystės ir gyvenimo tikslo paieškų.“
Savo patirtimi ir atradimais besidalinantis rašytojas netvirtina, kad jam pavyko rasti atsakymus į visus klausimus ar išspręsti visas problemas. „Turiu daugybę problemų (šypteli). Bet esu žmogus, kuris mėgsta jas spręsti. Mūsų gyvenimas yra sudarytas iš problemų sprendimų. Išprendę vieną, iš karto gauname kitą. Tai normalu. Taip pat normalu yra jaustis taip, lyg kažko nesi padaręs – tai būdinga žmonėms. Bet aš šį jausmą myliu, nes jis verčia mane ieškoti atsakymų. Žinau, kad galbūt nerasiu jų į visus klausimus, bet bent jau turėsiu ką prisiminti“, – atvirauja A. Monaco.
Keletas patarimų
Knygos autorius pasakoja, kad kasdien sulaukia laiškų su padėkomis. „Vieni rašo, kad surado antrą pusę, kiti – kad susirado darbą, treti giriasi atsikratę žalingo įpročio. Iš tiesų kiekvienas galėtų mesti rūkyti ar vartoti alkoholį, bet šie žmonės susitelkia į klaidingą užduotį. Norintiems nustoti rūkyti siūlyčiau susikoncentruoti ne į metimo procesą, o į darbą su asmenybe. Tikslas turėtų būti tapti žmogumi, kuris moka lengvai atsikratyti bet kokio įpročio. Kai moki atsikratyti bet kokio įpročio, gali mesti rūkyti, gerti ir t. t. Žalingų įpročių reikia vengti, nes mūsų gyvenimas yra pernelyg trumpas, kad jį švaistytume“, – sako pašnekovas.
Į Alex dažnai kreipiasi moterys, norinčios tapti laimingesnės arba rasti vyrą. „Jos klausia kaip reikėtų elgtis, kokiomis būti. Tik jos pačios gali rasti teisingą atsakymą į šį klausimą, tačiau aš galiu padėti greičiau rasti antrą pusę. Moteriai, ieškančiai gražaus partnerio, pasiūlyčiau įsteigti vyrų modelių agentūrą. Viena vilnietė taip ir pasielgė, ir jau po mėnesio turėjo gražuolį vyrą. Tos, kurios nori protingo mylimojo, gali įkurti įstaigą, kur renkasi protingi vyrai. Deja, moteris vyro nenori taip stipriai, kad pasinaudotų ką tik išvardintais pasiūlymais, todėl vis dar jo ir neturi“, – įsitikinęs rašytojas.
Dar A. Monaco mano, kad moterims neverta taip stipriai susikoncentruoti į išorinį grožį, gultis po chirurgo peiliu ir nuolat sportuoti. „Turėjau labai gražių moterų, bet nelikau su jomis. Tai reiškia, kad ne grožis esmė. Vis dėlto daugybė žmonių save atiduoda tik grožiui. Tai nėra gerai – kvepalų reikia ne tik kūnui, bet ir sielai. Būtina šlifuoti ne tik nagučius, bet ir charakterį, žmogiškąsias vertybes. Galiausiai tik vienas kriterijus lemia tai, ar su žmogumi būsi. Tai nėra pamatoma akimis ar pačiupinėjama rankomis. Svarbiausia suvokti, ar buvimas šalia teikia laimę“, – sako jis.
Apie laimę
Daugelis žmonių laimę matuoja finansine sėkme, tačiau A. Monaco įsitikinęs, kad pinigai yra gerai tada, kai ir be jų moki puikiai jaustis. „Pinigai ir statusas yra idomūs dalykai. Nebūtinai žmonės, turintys statusą, yra laimingi. Google paieškos langelyje įvedus žodį „laimė“, išvystumėte besišypsančių žmonių nuotraukas. Parašę žodį „sėkmė“, pamatytumėte žmones su kostiumais. Sėkmė, pinigai ir laimė nėra tas pats“, – įsitikinęs Alex.
Tai ką gi daryti, kad būtum laimingas? „Laimė nėra mano pagrindinis tikslas. Mano tikslas – pilnatvė. Laimės jausmas tėra upelis, bėgantis į vandenyną, pavadinimu „Pilnatvė“. Laimė tėra mažas mažas ledų gabalėlis, o pilnatvė – obuolių pyragas. Neatsisakyk nei vieno!“, – pataria knygos „Laimingi šunsnukiai“ autorius.