Kas slypi kitoje tamsos pusėje? Tokį klausimą sau išsikėlė du menininkai – dailininkė, grafikė Diana Radavičiūtė ir tapytojas Vytenis Lingys. Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje bene tamsiausią metų mėnesį jiedu surengė šviesos instaliacijų parodą „Kita tamsos pusė“.
„Mūsų pasaulis iš tamsos kuriamas nuolat, – įsitikinusi menininkė D.Radavičiūtė. – Jis didelis, unikalus ir priklauso tik mums patiems su savo nuostabiais netikėtumais, liūdesiu ir šviesa“.
Kitoje tamsos pusėje, ji neabejoja, egzistuoja kiekvieno iš mūsų horizontai. Ir – nuolat kintantys, niekuomet nesibaigiantys vilties keliai.
Galerijos rūsyje į begalybės žiedą išsiskleidusi D.Radavičiūtės instaliacija tarsi iliustruoja šį menininkės teiginį.
Itin asmeniškas šviesos instaliacijas pirmajame galerijos aukšte įkurdinęs tapytojas Vytenis Lingys patyrė: „Tamsoje negaliu matyti, jausti, nebuvęs šviesoje. Šviesos negaliu suvokti, nebuvęs tamsoje“.
Tapytojui kartais atrodo, kad jis, galbūt, lenda ten, kur lįsti negalima. „Skverbiuosi į šviesos šerdį. Apčiuopęs piramidės kontūrus, lendu gilyn, į labirintus, kur Vilnelė įteka į Nerį“, – sako Vytenis.
Trapūs, efemeriški Dianos Radavičiūtės ir Vytenio Lingio šviesos momentai Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje gyvens iki gruodžio pirmos dienos.
