Lektorius: „Nesu matęs depresija sergančių jogų...“
„Anksčiau Kinijos karaliai gydytojams mokėdavo ne už išgydytus ligonius, o už sveikus pacientus, už sveikos gyvensenos profilaktiką. Tai labai sveikas ir sąmoningas požiūris norint, kad žmonės klestėtų ir būtų laimingi. Šią idėją mes siekiame atgaivinti ir paversti realybe“, – sako festivalio „Natūralios sveikatos ir jogos dienos“ iniciatorius lektorius Arūnas Katauskas.
Jūsų iniciatyva gimęs festivalis „Natūralios sveikatos ir jogos dienos“ jau tapo tradicija. Kaip kilo idėja organizuoti tokį renginį?
Panašių renginių teko matyti Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse. Tuo metu Lietuvoje to dar nebuvo. Nors nemažai vykdavo ir vyksta renginių vasarą gamtoje, mieste tokio mastelio festivalio neregėjau. Pradėjome nuo Kauno, paskui išplėtėme erdves iki Vilniaus, kad visi galėtų susipažinti, pamatyti, kiek daug turime sveikos gyvensenos praktikų. Šiemet bus ketvirti metai iš eilės, kai rengiame šį festivalį. O iš viso – šeštas renginys, kuris skirtas šviesti visuomenę, siekiant išsaugoti ir palaikyti sveikatą natūraliomis priemonėmis. Jis vienija sveiko gyvenimo būdo puoselėtojus, populiarina jų veiklą, skatina žmones investuoti laiką, lėšas ir kitus resursus į sveiką gyvenimo būdą.
Sveikas gyvenimo būdas – tai kasdienis subalansuotas dienos režimas. Reikėtų anksčiau gultis ir anksčiau keltis, nepervargti ir nepersidirbti.
Ar sutinkate, kad vis daugiau žmonių tampa sąmoningesni ir investuoja į sveiką gyvenimo būdą?
Teisingai pastebėjote, kad sveikas gyvenimo būdas yra susijęs su sąmoningumu. Kam gaišti laiką sergant ir mokant pinigus už gydymą, ypač vartoti šalutinį poveikį turinčius vaistus, jei galima būti puikios savijautos ir energiją skirti kilniems, prasmingesniems tikslams. Panašią idėją savo laikais buvo išreiškęs ir išradėjas, verslininkas Tomas Edisonas.
Sveikas gyvenimo būdas – tai kasdienis subalansuotas dienos režimas. Reikėtų anksčiau gultis ir anksčiau keltis, nepervargti ir nepersidirbti. Taip pat svarbu tinkamas maistas – didžiąja dalimi vegetariškas arba veganiškas, fizinis aktyvumas, geriausiai – gamtoje. Visa tai yra individualiai taikoma pagal kiekvieno žmogaus galimybes ir savybes. Ir – svarbiausia – sveiki santykiai su artimaisiais, draugais, mus supančiais žmonėmis. Jei esame draugiški, mylintys, geranoriški, linkę padėti, mus sups tokie pat žmonės. Tuomet sveikatos problemų turėsime kur kas mažiau, nes geri santykiai lemia mūsų savijautą, psichologinį komfortą. Todėl festivalyje skiriame dėmesio ir kokybiškų santykių psichologijai.
Šiemet renginio tema – „Natūralus kelias iš streso ir depresijos“. Turbūt ją pasirinkote neatsitiktinai?
Taip, stresas ir depresija – tai mūsų šiuolaikinės sistemos problema. Pasaulio sveikatos organizacija 2017-uosius paskelbė kovos su stresu ir depresija metais. Nedidelė įtampa, kurią patiriame retkarčiais, yra normalus ir neatsiejamas gyvenimo reiškinys. Jei norime kažko pasiekti, pradėti kažką nauja, natūralu, kad šiek tiek streso neišvengsime. Tam tikrose situacijose jis yra tarsi varomoji jėga. Bet jeigu jo per daug arba jei jis užsitęsia, tai – tiesiausias kelias į ligą. Ilgalaikis stresas lėtina mąstymą, silpnina intelektą. Toks žmogus patenka į nesibaigiančią ir alinančią rutiną. Žmonės nori uždirbti kuo daugiau pinigų, kažką aplenkti, nukonkuruoti ir galop perdega. Depresija irgi neatsiejama nuo streso. Ji susijusi su besaikiu vartotojiškumu, vidine tuštuma, cinizmu ir gyvenimu be tikslo. Tokios problemos turi būti sprendžiamos kompleksiškai, šalies mastu.
Nors didieji protai jau beveik prieš šimtą metų kalbėjo, kad sveikatos priežiūra bus prevencinė ir nereikės gydytis nuo pasekmių t. y. ligų, tačiau kol kas ši idėja liko teorinė.
TAIP PAT SKAITYKITE: 15 šimtametės jogės mitybos tiesų
Kodėl, jūsų manymu, tiek daug sergančių depresija ir nelaimingų žmonių?
Nelaimingas žmogus nenori gyventi. O iš kur ateina laimė? Tai turėtų būti svarbiausias valstybės keliamas klausimas. Nežinodami atsakymo tiesiog susinaikinsime. Laimė turi konkrečius kriterijus. Tai – ne pragyvenimo lygis ar, pavyzdžiui, bendrasis vidaus produktas (BPV). Praėjusią vasarą Lietuvoje lankėsi diplomatai iš Butano. Jų šalyje skaičiuojamas bendrasis žmonių laimės produktas, o ne BVP.
Kitas dalykas, kurį norėtųsi paminėti, kad žmogumi reikėtų labiau rūpintis, o ne įrodinėti, kad jis neva tapo laisvas ir gali elgtis, kaip nori. Bet kokiu atveju žmogus yra laisvas ir gali elgtis, kaip jam atrodo geriau. Tačiau paprastas statistinis pilietis elgsis ir veiks vadovaudamasis tomis nuostatomis, vertybėmis, kurios jam buvo skiepijamos šeimoje, mokykloje, universitete. Dažniausiai mes nesąmoningai aklai paklūstame visuomenėje vyraujančioms normoms ir dogmoms. Tokia tiesa. Gerbiamas profesorius L. Donskis savo knygoje rašė, kad Lietuvoje iš esmės turime keisti sociopolitinę ir sociopsichologinę atmosferą. Manyčiau, kad informacijos, kvalifikuotų ir geranoriškų žmonių tikrai pakanka, tiesiog turime veikti. Mūsų, šio festivalio sumanytojų, tikslas – suorganizuoti kuo daugiau renginių sveikatos ir laimės tema.
Jogos praktikos, meditacija – vienas iš būdų, padedančių išmokti atsipalaiduoti streso kupiname pasaulyje?
Mane jogos praktikos išmokė fiziškai atsipalaiduoti ir pajusti gyvenimą be įtampos. Kiekvienas turi atrasti savo praktiką, kuri padėtų tiek kūnui, tiek protui, tiek sielai atkurti harmoniją, pusiausvyrą. Joga, be abejonės, smarkiai populiarėja ir plinta visame pasaulyje. Yra daug jogos rūšių. Vertėtų kuo arčiau susipažinti su teorine jogos samprata.
Tiesą pasakius, nesu matęs depresija sergančių jogų. Jie visada turi ką veikti, ko siekti, jie nuolat tobulėja įvairiose gyvenimo srityse.
Tiesą pasakius, nesu matęs depresija sergančių jogų. Jie visada turi ką veikti, ko siekti, jie nuolat tobulėja įvairiose gyvenimo srityse. Joga, meditacija padeda nuraminti protą, kuris per dieną taip susijaukia, kad sunku priimti teisingus sprendimus, adekvačiai elgtis, geriau pažinti save. Todėl, užuot kalbėjęsi, pykstamės, baramės, nervinamės. Daugelis nemoka nusiraminti. O medituojant, atliekant kvėpavimo pratimus, išjudinama viso kūno gyvybinė energija, kuri dėl depresijos ar streso būna užblokuota ir negali laisvai tekėti. Net trumpos rytinės ar vakarinės jogos praktikos, meditavimas daug ką keičia.
Tenka išgirsti istorijų, kai žmonės nukrypsta į kraštutinumus ir užsimedituoja išvykę į ašramus, išyra šeimos. Kaip išsaugoti pusiausvyrą?
Be abejo, pusiausvyra svarbi net ir praktikuojant dvasinius dalykus. Materialus pagrindas taip pat turi būti, nes gyvename materialiame pasaulyje, kur niekas nieko neduoda už gražias akis. Blogai tiek pasinerti į dvasines praktikas pamirštant artimuosius, šeimos gerovę, tiek tapti materialistu, siekiančiu vien pinigų, šlovės ir kitokio materialaus gėrio. Galiausiai šis siekis gali privesti prie išprotėjimo ar net savižudybės, jei nepavyksta gauti tai, ko norėjome. O kai dirbtinai pasineriame stačia galva į dvasinius dalykus, bandome pabėgti nuo sunkios realybės, tai rodo brandos stoką.
Kiekvienas renkamės savo kelią: medituoti ašrame ar likti šeimoje, visuomenėje. svarbiausia, kad tokie apsisprendimai nekeltų didelių problemų aplinkiniams, artimiausiems žmonėms. Dar turime ugdyti dvasinę kultūrą, kurios mūsų visuomenėje labai trūksta. Materializmas tai tik etapas, kuris daugumai neišvengiamas, o dvasingumas yra amžinas. Dvasingumas suteikia brandos, o brandūs žmonės žino, kaip nenukrypti į kraštutinumus.
Sveikas gyvenimo būdas yra normalios visuomenės požymis?
Taip. Visi nori būti normalūs. Jei kam trūksta nuoširdumo, tai pirmiausia turėtų jį ugdyti. Antraip patys save apgaudinėsime visose gyvenimo srityse, meluosime ir kitiems, todėl nesijausime laimingi. Reikia atrasti save. Sveikuoliškumas neatsiejamas nuo išminties, tad kiekvienas turime ieškoti tos tikrosios, širdies balso vedamos gyvenimo filosofijos, o ne gyventi apgaulėje.
Kad ir kaip norėtume, per save neperšoksime. Kartais užtenka stengtis auginti save po kruopelytę ir tai jau labai daug.
Susidomėti vedų kultūra, joga jus paskatino gyvenimo prasmės, savasties paieškos?
Galima sakyti ir taip. Nuolat keliauju į Indiją, kartais ten praleidžiu daugiau nei pusmetį. Tad sudėjus išeitų ne vieni ten praleisti metai. Pirmą kartą nuvykau ieškodamas prasmingų dalykų ir susidarius palankiai situacijai. Pradžioje tai buvo smalsumas tam, kas ne trivialu, o paskui noras gilintis, pažinti daugiau. Vedų kultūros liekanų rasime beveik visame pasaulyje, tačiau Indijoje, Tibete, Nepale, Butane, Bangladeše, Tailande ir Indokinijos salyne galime aptikti gyvų tradicijų sveikatai ir dvasingumui palaikyti. Visada domėjausi egzistenciniais klausimais. Paprasčiausias, kuris tikriausiai visiems iškyla: kaip būti laimingam? Kodėl iš pirmo žvilgsnio laimės galimybės taip skiriasi? Koks yra pagrindas, dėsniai, kuriuos įvaldžius gali būti laimingas, nepriklausomai nuo išorinių aplinkybių? Aš dirbu ta linkme, šis procesas nesibaigiantis. Yra tokia vadinamoji spontaniška laimė. Ji ateina, kai mes, praktikuodami dvasines praktikas, įgiję žinių, išlaviname save tiek, kad pasąmoningai veikiame teisingai. Dali žmonių neturi žinių, bet gyvena ir elgiasi pagal tikrus visatos dėsnius, todėl yra laimingi. Aš kol kas siekiu būti sąmoningai laimingas – kasdien ugdyti dvasinį gyvenimą, atsisakyti žalingų įpročių, tvirtinti santykius su šeimos nariais, draugais ir kolegomis, tarnauti savo sugebėjimais visuomenei ir Dievui. Paisyti tam tikrų visatos dėsnių. Mano manymu, tai ir atneša laimę.
TAIP PAT SKAITYKITE: Gimdyvės padėjėja: „Gimdymas – kaip tekanti upė“