Lietuva atsisveikino su Stasiu Povilaičiu: maestro pagerbė kolegos, palangiškiai, moksleiviai

Kremuoti S.Povilaičio palaikai bus palaidoti Palangos kapinėse – Žmonės.lt žiniomis, toks buvo paties maestro pageidavimas. 

Kolegos, gerbėjai, palangiškiai lietuviškos estrados legendą pagerbė ir su ja atsisveikino nuo ketvirtadienio 9 val. ryto Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. 

Urna su S.Povilaičio kremuotais palaikais buvo pastatyta bažnyčios centre, prie altoriaus. Greta urnos – maestro portretas ir gėlių puokštė.   

Nuo ryto čia su S.Povilaičiu atsisveikino artimieji. Pagerbti Anapilin iškeliavusios estradinės muzikos legendos nešini baltais žiedais į bažnyčią vis užsukdavo palangiškiai. 

Vienas pirmųjų žinomų žmonių, pagerbusių S.Povilaitį ketvirtadienio rytą buvo Marijonas Mikutavičius. Paklaustas, ar gerai pažinojo atlikėją, M.Mikutavičius teigė, kad atrodė, jog visi jį pažinojo.

„Šiaip matėmės koncertuose, televizijos laidose, užkulisiuose. Aš nežinau, jis buvo toks šiltas, kad atrodė, jog visi jį pažinojo. Mes nebuvom kaimynai, bet dažnai susitikdavome, gatvėje pamatydavome. Jis gyveno senamiestyje, dažnai išgerdavom kavos, parūkydavome“, – prisiminė M.Mikutavičius.

Anot jo, šalis neteko didžio žmogaus. „Vau! Vienas iš tų, kurie dideli, o tokių nedaug“, – lakoniškai kalbėjo muzikantas.

Septynerius metus kartu su S.Povilaičiu grupėje „Nerija“ dainavęs Antanas Čapas teigė, kad pastarosios dvi paros po bičiulio netekties buvo ypač sunkios. 

Šiandien toks gabalas iš širdies išplėštas.

„Jaučiuosi išgręžtas lyg citrina. Dar negaliu niekaip suprasti... atrodo tik tik turėjom gražių koncertų kartu, tik tik bendravom, šiek tiek juokavom, žmogus turėjo gerą humoro jausmą.

Žinot, tiek metų jaunystėj praleista... Neturėjom tokių kasdieninių susitikimų, bet vis tiek mūsų pažintis, sena draugystė buvo labai brangi. Šiandien toks gabalas iš širdies išplėštas“, – teigė A.Čapas.

Kaip ir daugelis S.Povilaičio kolegų specialiai į Palangą atvyko atlikėja Irena Starošaitė. Moteris prisiminė, kaip pirmuosius muzikinius žingsnius žengė kartu su maestro. 

„Jis  buvo žvaigždė, aš pradedančioji, šešiolikmetė, – prisiminė atlikėja, – Atvykau čia kolegiškai pagerbti. Bendradarbiavome, mums tai buvo pavyzdys, didžiulis pavyzdys, kas spėjo tą pavyzdį  įsisavinti, kam teko pabendrauti, pasisemti jo energijos, žavesio, jo pagarbos scenai, tas, manau, turtingesnis žmogus tapo“.

Pagerbti maestro atvyko daugybė atlikėjų – Birutė Dambrauskaitė, Rosita Čivilytė, Aleksandras Ivanauskas, Rimantas Bagdzevičius, Birutė Petrikytė. Pastaroji neabejojo, kad ateityje dar gims įvairių projektų, skirtų atminti iškilų estrados atlikėją S.Povilaitį. 

„Mąstysime kažką, kas nors bendrai gausis. Turime fotografę tokią, kuri visąlaik kartu su mumis buvo, Laima Geležiūtė, daug festivalių kartu, yra labai daug nuotraukų, man šiandien šovė mintis, kad reikia padaryti kokią parodą, gal Palangos kurhauze“, – mintimis dalijosi Birutė Petrikytė. 

Dainininkas Viktoras Malinauskas apie bičiulį Stasį gali kalbėti labai daug. Jie susipažino Palangoje, kai S.Povilaitis čia atsikraustė iš Kauno, tuomet dar niekam nežinomas vaikinukas buvo keturiolikos metų. S.Povilaitis labai mėgo rokenrolą, džiazą, muzika bičiulius ir suvienijo. Netruko gimti ir jaunimo ansamblis, su kuriuo visose sanatorijose dainos skambėjo.

V.Malinauskas draugą vadina estrados mohikanu.

„Aš vadinu mohikanu. Tai ir legenda, ir tikra estrados žvaigždė. Tikra, nes jo repertuaras iki šiol šviečia, visus džiugina, ir mažus, ir senus. Ir tikrai mūsų vaikus, anūkus džiugins. Tai žmogus kuris paliko labai didelį muzikinį antspaudą visai mūsų kartai ir ne tik, jaunesnei kartai ir mūsų anūkams. Reikia nusilenkti jo talentui, – kalbėjo V.Malinauskas, – Gaila, kad mūsų pažintis buvo trumpalaikė, kol vidurinėje mokėmės, bendravome, paskui jis išvyko studijuoti į filharmoniją, mūsų keliai visąlaik nesueidavo, tik epizodiškai. O dabar tenka ateit atsisveikint su Stasiu, gaila... Džiugu tik tai, kad tai vyksta tame mieste, kurį jis labai mylėjo, nors jis tikras kaunietis. Palangą labai mylėjo, sakydavo, kad tai didžiausias džiaugsmas.“

Pagerbti kolegos muzikanto atvykęs Klaipėdos meras, garsus trimitininkas Vytautas Grubliauskas teigė, kad išlydimi tik S.Povilaičio palaikai, bet ne jo asmenybė. 

„Tikrai niekas niekada nebeišlydės Stasio kaip atlikėjo, kaip poeto, dainų tekstų autoriaus, Stasio, kaip didžio artisto. Manau, kad tai yra iš tiesų tam tikras epochos puslapio užvertimas, Stasio Povilaičio epochos, – kalbėjo meras. –  Aš jį pažinojau turbūt dar nuo mokyklinio suolo, tačiau tikrai ne mažą dalį kūrybiniame gyvenime teko nužengti kartu su juo muzikuojant ansamblyje „Nerija“. Susitikdavome kituose projektuose. Man ir, ko gero, daugeliui Lietuvos atlikėjų išliks ne tik tas įvardinamas scenos grandas, bet man išliks žmogus, kurio atsakomybė prieš žiūrovą, prieš savo pašaukimą, prieš savo misiją yra ir bus gražiu dideliu pavyzdžiu“. 

Anot V.Grubliausko, S.Povilaitis yra pavyzdys kaip žmogus gali sau pasistatyti paminklą dainomis. Daugelis žino atlikėjo dainas, nesvarbu, kas jas parašė, vadina tiesiog S.Povilaičio dainomis.

Stasys buvo net ne legenda, net ne istorija, o žmogus padavimas.

„Manau, kad Stasys buvo net ne legenda, net ne istorija, o žmogus padavimas, buvo kuklus iki paskutinės gyvenimo akimirkos“, – įsitikinęs V.Grubliauskas.

Žmogaus paprastumą, anot jo, rodo ir kukli, santūri išlydėjimo ceremonija, tarsi paskutinis akordas jo gyvenimo simfonijoje.

Pagerbti šviesios atminties atlikėjo ateina ir moksleivių klasės su mokytojais.

Pagerbti kolegos ketvirtadienį atskubėjo ir Simonas Donskovas. Jis teigė šiurpstantis bandydamas įsivaizduoti, kaip sergant tokia liga Stasys dar galėjo dainuoti. 

„Kaip jis galėjo žmogus dainuoti, juk daina yra kūrybinis procesas, bandžiau įsivaizduoti vakar, net šiurpas nukrėtė. Juk reikia šypsotis, repetuoti, taigi... Neįsivaizduoju, nepaprastai stiprus... Aš tikrai nuoširdžiai nežinojau, cukraligė, tai cukraligė, visi serga, bet kad tokie dalykai. Gal kažką pamatėm persirenginėdami, bet nepagalvojom“, – sakė S.Donskovas.

Atlikėjas įsitikinęs, kad tai vienintelis jo kartos dainininkas tarp vyrų Lietuvoje, kuris savo populiarumą įgijo savo talentu, kūryba.

„Jokiom protekcijom, išsidirbinėjimais, o savo juodu darbu. Mano širdis laisva, nes žinau, kad einu išlydėti talentingą žmogų, o ne šiaip sukurtą niekalą“, – teigė S.Donskovas.

Vidudienį už velionį buvo aukojamos šv. Mišios.

Specialiai dėl jų į Palangą atvyko Telšių vyskupas Jonas Boruta. Jis šv. Mišias aukojo drauge su Palangos klebonu Mariumi Venskumi. Žmonės.lt žiniomis, Telšių vyskupas itin mėgsta muziką ir asmeniškai norėjo pagerbti maestro.

Stasio Povilaičio laidotuvių ceremonija prasidėjo 13 val.

TAIP PAT SKAITYKITE: Scenos kolegų atsiminimai apie Anapilin išėjusį Stasį Povilaitį – lietuviškąjį Franką Sinatrą

TAIP PAT SKAITYKITE: Stasio Povilaičio palikimas – dainos, kurios išliks amžinai: 10 populiariausių hitų

TAIP PAT SKAITYKITE: Muzikologai apie Stasį Povilaitį: scenos džentelmenas, lietuviškasis Frankas Sinatra, legenda