„Lietuvos balso“ dalyvis Edas Vieta – apie draugystę su I.Zasimauskaite ir 100 kristalų kolekciją

Vis labiau populiarėjantis atlikėjas Edas Vieta su portalu Žmonės.lt sutiko pasidalinti savo istorija. Raseiniuose gyvenantis abiturientas atskleidė, ką svarsto veikti pabaigęs mokyklą, kaip susipažino su Ieva Zasimauskaite ir ar pasiteisino projekto „Lietuvos balsas“ lūkesčiai.

Edai, pradėkime nuo to, kaip gimė tavo meilė muzikai.

Nuo pat mažens buvau linkęs į menus. Lankiau šokius, teatrą, dailės būrelį, viską, ką tik įmanoma. Kai pradėjau muzikuoti, prieš kokius 4-5 metus, tada, atrodo, atsivėrė visos mano čiakros. Pagalvojau: „Va, čia ta veikla, kuria ir noriu užsiimti.“ Taip gimė meilė muzikai.

Be to, šokis irgi labai stipriai susijęs su muzika. Apskritai, ji mane išlaisvina ir skambant garsams jaučiuosi pakylėtas. O kai pats galiu atlikti, tada iš viso yra kažkoks kosmosas.

Kas pačioje muzikinio kelio pradžioje tave paskatino, palaikė?

Niekas manęs neskatino. Buvo taip, kad pats labai norėjau išbandyti kažką naujo, nuėjau pas vieną mokytoją, tuo metu stipriai mutavo balsas, padainavau, sakė, kad viskas gerai, kad galiu dainuoti, tik reikia dirbti. Tada dirbau, dainavau, vėliau vėl viską numečiau.

O dabar lankau pamokas privačiai, mokausi, tačiau tobulumui ribų nėra, todėl aš noriu vis augti ir augti. Jaučiuosi dar jaunas visame tame.

O kur iš pat pradžių dainuodavai? Gal dalyvaudavai kokiuose nors konkursuose?

Atsimenu pirmą savo pasirodymą su drauge mokyklos talentų konkurse, kuriame mes laimėjome 2-ą vietą. Tada dar nesimokiau muzikos. Bet grojau ukulėle, kuria išmokau groti pats, o ji dainavo. Tada apėmė toks jausmas, kad noriu kažką daryti su muzika.

Socialiniuose tinkluose yra daug vaizdo įrašų, kuriuose tu dainuoji su garsia atlikėja Ieva Zasimauskaite. Įdomu, kaip jūs susipažinote?

Su ja susipažinome prieš kokius ketverius metus, kai pradėjau domėtis sąmoningumu ir dvasingumu, eiti tuo keliu. Taip išėjo, kad ją pakviečiau į savo mokyklą pravesti paskaitos apie meditaciją. Pradėjome bendrauti, susirašydavome, susitikdavome ir panašiai.

Laikui bėgant, ji pastebėjo, kad ir aš dainuoju. Sakė, kad turėčiau kažką su tuo daryti, nes tikrai galiu. Kurį laiką mokiausi pas ją, nes vedė būrelį su vaikais Kaune, bet vėliau išėjau, nes nebuvo patogu važinėti iš Raseinių į Kauną.

Ko spėjai išmokti iš Ievos, kol pas ją mokeisi?

Sulaukiau labai didelio palaikymo iš Ievos „Lietuvos balso“ metu. Mes leisdavome laiką kartu repeticijų metu, ji man duodavo įvairių pastabų, būdavo kaip vedlė, kuri sakydavo, ką galėčiau padaryti, kad mano pasirodymas būtų dar geresnis.

Ji yra labai sąmoningas ir subrendęs žmogus, mes susidraugavome ir Ieva iki šiol mane įkvepia savo pavyzdžiu.

Instagramo biografijoje esi parašęs, kad esi „kristalų berniukas“ ir „tas, kur biškelį kostmose“. Ką turi omenyje?

Ta frazė, kad esu kosmose, netyčia nuskambėjo per akląsias perklausas, kai aš tikrai taip ir jaučiausi. Padainavau, atsimerkiau, žiūriu, visi atsisukę, labai nustebau. Atrodė, kad esu ne šioje planetoje. Bet pastaruoju metu pastebėjau, jog vis dažniau šį žodį žmonės ima vartoti.

O kristalų berniukas dėl to, kad juos kolekcionuoju ir įtraukiu į savo saviugdą.

Kiek šiuo metu jau turi kristalų?

Apie 100. Didžiąją jų dalį gavau dovanų, nes pagalvoju apie tam tikrą kristalą ir jį gaunu. Turiu draugę, kuri užsiima kristalais ir turi savo parduotuvėlę, kai pas ją nuvažiuoju, man būna visiškas išėjimas į kažkur kitur, ten labai gražu.

Ką su kristalais darai? Medituoji, ar tiesiog nešioji kaip aksesuarą?

Turiu ir įvairių papuošalų iš kristalų, daug apyrankių. Ir medituoju su jais, nes kiekvienas kristalas turi savo savybes, tai pasirenku pagal tą dieną ir vaikštau sau laimingas.

Kuris kristalas tau labiausiai patinka iš turimų?

Tikriausiai, kad ametistas. Jis labai patrauklus akiai ir gražiai žėrintis. Čia buvo mano vienas pirmųjų kristalų, kurį įsigijau, turbūt todėl ir mėgstamiausias.

O kur juos laikai namuose, kaip jie eksponuojami?

Tiesiog turiu tokį stalą, ant kurio yra įvairūs smilkalai ir kristalai, ten tokia mano nusiraminimo vieta. Viskas sudėta vienoje vietoje, kad nepamirščiau.

Dabar pakalbėkime apie „Lietuvos balsą“. Kas tave paskatino ten dalyvauti?

Trumpai drūtai atsitiko taip, kad man buvo pasakyta: „Jeigu tu neužpildysi anketos, mes užpildysime už tave.“ Ir taip išėjo, kad neturėjau kito pasirinkimo, kaip tik užpildyti pačiam.

Kita vertus, pats labai norėjau tos patirties savo gyvenime. Tad per daug negalvodamas užpildžiau, gavau laišką, kad esu kviečiamas į atrankas. Nuvažiavau, padainavau, tada man parašė, kad patekau į projektą ir kad turiu rimtai ruoštis, galvoti, ką dainuosiu toliau.

Aš su „Lietuvos balsu“ užaugau, bet niekad negalvojau, kad stovėsiu toje scenoje, dainuosiu ir kad visi mokytojai atsisuks. Esu dėkingas, jog viskas taip susiklostė.

Kaip dabar vertini projektą? Ar patiko, ar pasiteisino lūkesčiai?

Pasiteisino, nes susitikau labai daug fainų ir įdomių žmonių. Gal tik esu tokioje nuotaikoje, kad ne iki galo save parodžiau ir atskleidžiau, kadangi dainos buvo ne visai mano stiliaus ir žanro. Norėjosi kažko dar daugiau, bet ką galėjau, tą padariau ir prisitaikiau prie man mesto iššūkio. Čia turbūt mano vienintelė pastaba – norėjau augti su kiekvienu etapu ir parodyti vis daugiau ir daugiau. Bet taip išėjo, kad dainos buvo gan panašios, tai iki galo ir neatsiskleidžiau.

Pastebėjome, kad vis plečiasi tavo gerbėjų ratas. Ar prognozavai sau pergalę projekte?

Nežinau. Man pergalė nėra vien tik laimėjimo faktas. Laimėjimas yra jau vien tai, kad ten nuėjau, dalyvauju, perlipau save ir visiškai išėjau iš komforto zonos. Galiu patvirtinti, kad repeticijos ir filmavimo dienos tikrai vargina, būna sunku ir emociškai, tad susiimu ir padarau, ką galiu geriausio tuo metu.

Bet vis dėlto, jeigu būtum laimėjęs, ką būtum daręs?

Manau, kad laimėjimas būtų įkvėpęs mane, kaip ir turbūt bet kurį kitą atlikėją, kuris laimėtų. Tikrai projekte yra daug talentingų žmonių, kuriems reikalingas toks palaikymas. Bet aš ir dabar jaučiuosi įsikvėpęs ir man yra faina, tad apie tai net nesusimąsčiau, bet faktas, kad būtų buvę smagu.

Ar pastebėjai, kad projekte buvo konkurencijos? Sakai, kad susiradai draugų, bet ar pastebėjai pavydo momentų?

Kiek bendravau su dalyviais, pastebėjau, jog šis sezonas įdomus tuo, kad didelės konkurencijos nesijaučia. Kaip tik, visi yra vienas kitą palaikantys, draugiški, tad nepajutau nei pavydo, nei konkurencijos. Su dauguma susidraugavau, kartais susitinkame, pagrojame ką nors, paimprovizuojame.

Edai, kalbant apie kūrybą, ar kuri muziką ir žodžius pats?

Taip, kūryba užsiimu, bet esu truputėlį užsidaręs kūrėjas ir bandau realizuoti, kas yra mano ir ne mano. Kuriu žodžius ir tam tikra prasme muziką, bet kol kas dar neturiu nieko išleidęs, tačiau ateity, tikiu, kad pavyks ką nors padaryti.

Gal planuose – ir solinis koncertas?

Būtų faina, tokie pasvajojimai tikrai yra. Dabar norisi susitelkti į projektą, kuriame esu, o po jo galėsime pavizualizuoti ir pažiūrėti, kas dar laukia.

Ar susilauki daug gerbėjų dėmesio? Galbūt Raseiniuose arba kitame mieste jau tave atpažįsta gatvėje, gal prašo autografo ar nusifotografuoti?

Po pasirodymo sulaukiau labai daug palaikančių žinučių. Labai gera jas skaityti, nes, atrodo, dėl to ir užsiimu muziką, kad paliesčiau kitą ir gaučiau atgalinį ryšį. Su kiekviena laida pastebiu, kad mane atpažįsta vis daugiau žmonių ir paprašo nusifotografuoti, pagiria. Kartais galvoju: „Wow, kaip greitai viskas, net nesitiki.“

Galbūt turi širdies draugę? Kaip ji reaguoja į gerbėjų dėmesį?

Ne, kol kas neturiu, todėl ir reakcijos nesulaukiau (juokiasi).

O, kaip manai, ar įmanoma tarp gerbėjų surasti savo antrą pusę?

Manau, kad šiais laikais viskas įmanoma. Jei žmonės suranda vienas kitą pažinčių programėlių pagalba, tai tokiu būdu, manau, yra dar paprasčiau. Įvairūs žmonės prieina susipažinti, pabendrauti. O jeigu dar pajauti sielos ryšį...

Edai, tai visgi kokie tavo planai ateičiai?

Baigti mokyklą (juokiasi). Kadangi dar esu 12 klasėje, laukia egzaminai, dėl projekto teko praleisti labai daug pamokų. Tai nėra į naudą, bet esu labai motyvuotas, pozityvus, todėl manau, kad viskas bus gerai.

Nesu pilnai užtikrintas, ką veiksiu po mokyklos. Esu toks žmogus, kuris atsiduoda vedimui. Kur nupučia vėjas, ten ir einu. Bet muzika yra mano vienas iš planų. Darysiu viską, kad galėčiau gyventi su muzika.

Mąsčiau ir apie muzikos mokslus, bet dar nesu pilnai apsisprendęs, kas man yra geriau, tai nenoriu apie tai kalbėti. Esu linkęs savo planus pasilaikyti širdy.

O mokytojai pyko, kad rečiau pasirodydavai mokykloje?

Iš mokytojų sulaukiau palaikymo, jie labai supratingi. Kiti dalyviai, kurie dar lanko mokyklą, pasakojo, kad jiems buvo atvirkščiai – netgi grasino, kad išmes ir panašiai.