„Kartą per metus godžiai, negailint į lėkštę tarkuoti šviežius trumus – nepakartojama. O jei tie grybai pačios sumedžioti – dar gardžiau, dar didesnis malonumas“, – sako mados tendencijų analitikė Marija PALAIKYTĖ-FRANCHINI (35). Praėjusį savaitgalį ji antrąsyk šį mėnesį su draugais Toskanos miškuose ieškojo itališko aukso.
Dvylika metų tarp Florencijos ir Vilniaus gyvenanti mados analitikė nė karto nepraleido būtent lapkritį, kai pats trumų sezono įkarštis, Toskanos regione esančiame San Miniato miestelyje vykstančios trumų šventės.
„Tai tapo mano tradicija, vėlyvo rudens be to nebeįsivaizduoju, – prisipažįsta. – Man didelė romantika kasmet važiuoti į San Miniatą, ten pabendrauti su seniai pažįstamais trumų medžiotojais, vyndariais, sūrininkais. Susitikę jau sveikinamės, apsikabiname, vieni į kitus kreipiamės vardais. Su tais žmonėmis palaikome ryšį – kai jie vieši Florencijoje, užsuka į vyro restoraną.“