Nors prieinamumas, kultūra ir įpročiai yra svarbūs veiksniai, nulemiantys, kokį maistą mes vartojame, per paskutinius keletą metų atlikti tyrimai parodė, kad asmenybės bruožai taip pat turi įtakos tam, ką renkamės dėti į burną.
Tad ką gi jūsų mėgstamas maistas byloja apie jūsų asmenybę? Portalas vice.com pateikia atsakymus.
Aštrių pojūčių mėgėjai
Pensilvanijos universiteto mitybos mokslo docento Johno Hayeso ir buvusios universiteto studentės Nadios Byrnes atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad žmonės, mėgstantys važinėtis greitais atrakcionais ar vakarėlyje būti dėmesio centre, greičiausiai vištienos sparnelius užsisako su aštriausiu maitinimo įstaigoje turimu padažu.
Dviejuose skirtinguose tyrimuose J.Hayesas ir N.Byrnes tyrė, kokį vaidmenį asmenybė turi aštraus maisto vartojimui.
Pirmajame, publikuotame 2013 metais, J.Hayesas surinko 97 žmonių atsakymus apie kapsaicino (aktyvusis aitriųjų paprikų komponentas) mėginių intensyvumą. Po jų atsakymų analizės kartu su asmenybės apklausa tyrėjai aptiko, kad žmonės, ieškantys potyrių (pavyzdžiui, greitai važiuoti vingiuotame kelyje), buvo labiau linkę mėgautis aštriu maistu.
Tyrimas taip pat parodė, kad žmonės, jautrūs apdovanojimams (tie, kurie mėgsta būti giriami ir laimėti konkursuose), taip pat buvo labiau linkę valgyti aštrų maistą.
Antras tyrimas, publikuotas šių metų pradžioje, patvirtino šiuos atradimus ir paaiškino, kodėl, žmonių, jautrių apdovanojimams, gebėjimas valgyti aštrų maistą nebūtinai reiškia, kad tas asmuo mėgsta aštrų maistą. Svarbu atminti, J.Hayesas aiškina „Broadly“, kad „asmenybė daro įtaką pomėgiui, kuris daro įtaką vartojimui, tačiau asmenybė taip pat gali daryti įtaką vartojimui nedarydama jokio poveikio kažkokio maisto mėgimui.“
Tai parodo, kaip veikia daugiafaktorinis maisto pasirinkimas. „Viskas priklauso nuo tokių dalykų kaip kultūra ir mūsų maisto aplinka, o ne tik nuo to, ką mėgstame valgyti“, – sako jis.
Mieliausi sutvėrimai
Kita tyrėjų grupė tyrė, ar konceptualios metaforos, tokios, kurias naudoja kalbant apie rūpestingus žmones, pavyzdžiui, „mielas“, gali suteikti įžvalgų apie asmenybės procesus. Po penkių skirtingų tyrimų, kuriuose taip pat buvo stebima, ar dalyviai pasisiūlys be atlygio dalyvauti kitame tyrime, mokslininkai pastebėjo, kad žmonės, mėgstantys saldėsius, linkę būti draugiški ir užjaučiantys – iš esmės tikros mielybės.
„Itin sukalbami žmonės daug labiau mėgsta saldų maistą nei ne tokie sukalbami, – rašo autoriai. – Kas išties svarbu, tokia saldžiam maistui teikiama pirmenybė numatė visuomenišką laboratorijos priemonių funkcionavimą (tokį kaip pagalba, dalinimasis, ar savanoriavimas).“
Priešingai, žmogus, turintis polinkį gerti juodą kavą, toniką ar valgyti ridikus, gali pasižymėti antisocialiomis savybėmis. Pasak praėjusiais metais publikuoto austrų mokslininkų tyrimo, tyrusio beveik 1000 žmonių, žmonės, labiau mėgstantys kartų maistą ir gėrimus, yra labiau linkę turėti antisocialių asmenybės bruožų, tokių kaip manipuliacija, nejautrumas ar beširdiškumas.
„Pirmenybė teikiama karčiam maistui, tapo stipriu makiavelizmo, psichopatijos, narcisizmo ir kasdienio sadizmo pranašu“, – rašo tyrimo autoriai. Be to, „rezultatai parodė, kad žmonių, mėgstančių kartų maistą ir gėrimus, skaičius tiesiogiai susijęs su tuo, kokia tamsi jų asmenybė.“
Gyvenimas yra tarsi saldainių dėžutė
Nors akademinis tyrimas dar yra ankstyvos stadijos, Alanas Hirschas, neurologas ir psichologas, kurio specializacija – gydyti žmones, kurie praradę skonio ir kvapo pojūčius, daugelį metų siejo žmonių skoniui teikiamą pirmenybę su jų asmenybės bruožais.
A.Hirschas teigia, kad jis su savo komanda peržiūrėjo daugiau nei 18 tūkst. žmonių skonio pasirinkimus bei asmenybės profilius ir ieškojo ryšio, naudodami viską, –nuo užkandžių ir pusryčių maisto iki jų mėgstamo ledų skonio.
„Iš esmės, viskas, ką darome, atspindi mūsų asmenybę – kryptis, kuria šukuojame plaukus, kaklaraiščio spalva, net vairuojamo automobilio modelis, – A.Hirschas sakė „Broadly“. – Tikrasis klausimas – ar esame pakankamai protingi, kad suprastume, ką tai reiškia? Iš esmės būtent tai mes ir padarėme su skoniams teikiama pirmenybe.“
Vienas tyrimas stebėjo degtinės skonio pasirinkimą. 2000-siais mokslininkai atliko kelias valandas trunkančius asmenybės testus. Po to tyrimo dalyviai aklai ragavo įvairių skonių degtinę, įskaitant persikų, vanilės, apelsinų ir kitus skonius. Taip buvo gautas statistinis ryšys tarp pasirinkto degtinės skonio ir asmenybės tipo.
Pasak A.Hirscho atradimų, žmonės, kuriems patinka persikų skonio degtinė, linkę būti „gyvybingi, dramatiški ir entuziastingi.“ Priešingai, spanguolių skonio degtinės mėgėjai linkę būti rimti, nuobodūs lovoje ir per daug dirbantys. Tuo tarpu vanilės skonio degtinės gėrėjai yra „impulsyvūs, varomi emocijų“ ir mėgsta būti kitų žmonių apsuptyje.
Alanas Hirschas sako, kad viena iš galimų priežasčių, paaiškinančių kodėl tai, ką vartojame, tiek daug apie mus pasako, yra chronologija. „Mūsų asmenybė vystosi pirmaisiais 7 mūsų gyvenimo metais. Tuo pačiu metu vystosi ir mūsų skoniams teikiama pirmenybė“, – sako jis.
Jis taip pat pažymi, kad smegenų dalys, atsakingos už asmenybę, ir uoslės bei skonio sistemos lokalizacija yra toje pačioje smegenų zonoje. „Anatomiškai, jos labai arti viena kitos, – sako jis. – Tai nemažai paaiškina.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Koks tampate išgėręs? Psichologai išskiria 4 tipus