Mėsininkas O.Maleičikas 20 metų dirba šį darbą: „Žmonės kalbina ne tik apie mėsą, bet ir apie gyvenimą“
„Šis darbas man tinka ir patinka“, – juokiasi Olegas Maleičikas, vienoje iš „Maximos“ parduotuvių jau kelis dešimtmečius dirbantis mėsininku. Ir šventinis sujudimas jo negąsdina. Atvirkščiai, sako darbe besijaučiantis visiškai savo rogėse, o bendrauti su pirkėjais jam – vienas malonumas. „Nebūsi gi užrietęs nosies, nei pačiam tai gerai, nei kitiems“, – gūžteli pečiais.
Olegas „Maximoje“ pradėjo dirbti vos sulaukęs pilnametystės, taigi skaičiuoja jau daugiau kaip 20 metų. Pradėjęs nuo paprasčiausių darbų, galiausiai atsidūrė tinkamoje vietoje tinkamu metu: padėjo iškrauti mėsą, o skyriaus darbuotojai pamanė, kad jis puikiai tiktų čia dirbti. Taip su laiku persikvalifikavo į mėsininką ir eidamas šias pareigas išties atrado save.
„Skyriuje mes mėgstame pajuokauti, pasikalbėti. Nors darbų daug, jie nesustoja, bet kartu juk galima ir žmoniškai pabendrauti. Darbas dėl to tik geriau einasi!“ – smagiai pasakoja Olegas.
Daugelis mėsininko darbą parduotuvėje įsivaizduoja kaip gan atokų, tačiau vyras patikina, kad, be įprasto darbo – mėsos produktų paruošimo, jis dalį laiko skiria pirkėjams. Tai – neatsiejama jo darbo dalis. Taigi mėsininkas, juokiasi Olegas, yra arčiau, nei galite pamanyti.
„Man labai patinka bendrauti. Jeigu pirkėjas ko nors neranda ar abejoja, kokią mėsą pirkti, su malonumu padedu. Būna, išpasakoja, kokį patiekalą planuoja gaminti šventiniam stalui, ir blaškosi tarp kelių pasirinkimų. Tokiais atvejais visada pasikalbame, pasidaliju patirtimi ir noriai patariu – išrenkame patį geriausią gabaliuką. Atsisveikiname jau kone kaip didžiausi draugai, – šypsosi Olegas. – Žmogus dėkoja už pasiūlymus ir patarimus, džiaugiasi, kad buvo įsiklausyta būtent į jo patiekalo viziją ir parinkta tai, kas tikrai nenuvils ir garantuos puikų skonį. Juk per šventes niekas nenori daryti bandymų ir ant stalo turėti nepavykusį patiekalą.“
Olegas pasakoja, kad didžioji dalis žmonių neįsivaizduoja šventinio stalo be mėsos patiekalų, todėl prieš didžiąsias žiemos šventes vos spėja suktis. Pasiteiravus, ar nepritrūksta jėgų, pašnekovas patikina, kad darbe turi gerą motyvaciją, be to, daugelio metų įdirbis leidžia jaustis profesionaliai ir užtikrintai – taip išvengia streso ir spėja, kaip pats sako, dar ir pirkėjus dėmesiu palepinti.
„Būna, pradedame kalbėti apie mėsą, o žmogus dar norėtų apie visą savo ūkį ar darbus papasakoti. Gaila, tiek laiko nėra, bet kiek įmanoma, stengiamės pabendrauti. Atrodo, pandemija visiems priminė, kaip svarbu gyvas bendravimas, nes kartais tikrai atrodo, kad žmonės dabar daug labiau linkę užkalbinti ir drąsiai klausti – ne tik apie mėsą, bet ir apie gyvenimą.“
Kalėdos be streso
Maleičikų šeimoje žiemos šventės itin laukiamos – giminaičiai Kūčių vakarą susirenka pas juos namuose. Žmona Viktorija išsitaria, kad vyras puikiai gamina ne vien mėsos patiekalus. Kūčių stalui tradiciškai patiekia žuvų kotletukus, be to, padeda suruošti skirtingus įdarus šventinėms bandelėms.
„Mūsų šeimoje problemų dėl maisto gaminimo nėra. Didesnė problema būna nuspręsti, ką rinksimės iš kelių variantų, – juokiasi sutuoktiniai. – Gaminame pakaitomis, o per šventes viską iš anksto suplanuojame ir pasiskirstome darbus, kas už ką bus atsakingas.“
Labiausiai Maleičikai laukia Kalėdų: jaukiai leidžia laiką su artimaisiais, mėgaujasi ramybe, skaniu maistu ir, žinoma, džiaugiasi dovanomis. Viktorija pasakoja, kad Kalėdų laukimas šeimoje prasideda dar rudenį, mat dovanomis rūpinasi gerokai iš anksto, kad atėjus šventiniam šurmuliui nereikėtų sukti galvos – beliktų mėgautis.
„Mums su žmona lengva ne tik maistą gaminti, bet ir švenčių laukti. Esame optimistai, kasdienybėje stengiamės nesinervinti, o šventiniu laikotarpiu juo labiau dalijamės gera nuotaika. Nei darbe, nei šeimoje stresas dar niekam nepadėjo“, – sako Olegas.
