Mirė Rimtautas Vizgirda – žmona Birutė Vizgirdienė išgyvena skaudžią netektį

Žinia apie netektį pasirodė B.Vizgirdienės feisbuko paskyroje: „Su giliu liūdesiu Birutės vardu pranešu, kad Rimtautas mirė. Prašome būti mintimis su Birute ir jos šeima bei melstis už ją šiuo sunkiu metu“.

JAV lietuvis, verslininkas Rimtautas Vizgirda gimė 1938 metais Kaune, tapytojo Viktoro Vizgirdos šeimoje.

1944 m. su tėvais pasitraukė iš Lietuvos, 1953 m. persikėlė į JAV.

Bostono universitete įgijo chemijos bakalauro, Niujorko politechnikos universitete – pramonės vadybos magistro laipsnį. Dirbo garsiose JAV bendrovėse. 1977–1997 m. pats įkūrė ir vadovavo keletui smulkaus verslo bendrovių.

1997 m. atvyko į Lietuvą, dirbo privatizavimo ir nekilnojamojo turto rinkos nepriklausomu ekspertu. Vėliau įkūrė statybos bendrovę „Bendorių statyba“, buvo asociacijos „American Chamber of Commerce in Lithuania“ valdybos pirmininkas, Lietuvos nacionalinės operos ir baleto teatro fondo įkūrėjas, JAV Baltijos fondo valdybos, Vilniaus klubo tarybos narys.

Santuoka truko 42 metus

Amerikos lietuvė, operos solistė, labdaros fondų steigėja Birutė Vizgirdienė su sutuoktiniu Rimtautu Vizgirda šių metų vasario 26-ąją paminėjo net 42-ąsias santuokos metines.

Šių metų kovą interviu portalui Žmonės.lt Birutė papasakojo apie Rimtautą užklupusią ligą.

Kada paskutinį kartą viešėjote Amerikoje?

Senokai. Amžius jau daro savo, man tampa vis sunkiau keliauti vienai. Jau vien tas skrydis iki Kalifornijos yra labai ilgas, o kur dar persėdimai – visa kelionė užtrunka ilgiau nei parą. O ir mano vyras prieš dvejus metus susirgo nepagydoma liga, todėl aš jau dabar ne taip tankiai keliauju. Bet būsiu atvira – beprotiškai pasiilgstu šeimos, dukros, sūnaus… Jau ir mano abu anūkai yra vedę… Sakiau jiems, kad dabar jų eilė vykti pas mus. Tenka pratintis prie pasikeitusios realybės.

Ką Dievulis duoda, ir su tuo susigyventi. Gyvenimas yra labai gera mokykla ir visko, ko tik reikia išmoko.

Jei galite pasakyti – su kokia liga susidūrė jūsų vyras Rimtautas?

Jam yra idiopatinė plaučių fibrozė. Tai reiškia, kad ant plaučių atsiranda tokie randai, kurie palaipsniui sunkina kvėpavimą. Dabar jam sunkiau ir vaikščioti, ir sėdėti, todėl tenka pamiršti keliones. Esame truputėlį suvaržyti ir daugiau laiko praleidžiame namuose.

Sunkios ligos diagnozė yra smūgis ne tik pačiam asmeniui, bet ir jo artimiesiems. Kaip jums pačiai pavyko susitaikyti?

Rimtautas visą gyvenimą buvo toks energingas, linksmas, o dabar, kai matau, kaip liga keičia žmogų... Labai keista, labai sunku, kartais graudu, pergyvenu. Tačiau per tuos dvejus metus apsipratau. Priėmiau tą faktą, kad yra taip, kaip yra, ir stengiuosi pakelti jam ūpą, kiek tik galiu.

Žinoma, žinau ir tai, kad reikia pasirūpinti ir savimi. Pavyzdžiui, užsirašiau į dailės pamokas. Tai labai padeda – tris valandas, kol būnu pamokoje, visi rūpesčiai tarsi išnyksta. Po pamokų grįžtu namo linksma, patenkinta, parodau jam savo paveikslus, ir jis džiaugiasi matydamas mano progresą.

Bet tai yra nepagydoma liga ir nieko nepakeisi, todėl belieka išmokti su tuo gyventi. Vis dėlto ir dabar turime savo džiaugsmų. Vakare, kai jau pavargstame, įsijungiame televizorių ir žiūrime kelionių vaizdo įrašus. Kai buvome sveiki ir jauni, išmaišėme pasaulį, todėl taip gera prisiminti tuos laikus: „O, žiūrėk, čia ta pati gatvė, kur sėdėjome, čia gėrėme vyną, čia vakarieniavome su vaikais“. Tokie prisiminimai sušildo. Bet vis tiek reikia priimti viską, ką Dievulis duoda, ir su tuo susigyventi. Gyvenimas yra labai gera mokykla ir visko, ko tik reikia išmoko.