Vasara – tai laikas, kai pagaliau kiek pasikeičia mūsų dienotvarkė: atostogos, savaitgalio išvykos ir nuo mokyklos besiilsintys vaikai pakoreguoja mūsų mitybą. Ir ne visada į gerąją pusę.
Turbūt daugelis valgome nereguliariai, rečiau gaminame įprastus patiekalus, bet dažniau perkame įvairius užkandžius, saldžiuosius ir alkoholinius gėrimus – tai, kas ilgiau negenda per karščius, tinka piknikams ir asocijuojasi su atostogų nuotaika – savęs lepinimu.
Miegas, poilsis ir buvimas gryname ore tokie pat svarbūs kaip ir kokybiškas maistas.
Iš tiesų, maisto gaminimas ir kasdienis galvosūkis „ką pagaminti šiandien“ išvargina. Vasarą nusipelnome pailsėti nuo šios rutinos. Tačiau mūsų organizmas atostogauti turi harmoningai. O tai reiškia, kad miegas, poilsis ir buvimas gryname ore tokie pat svarbūs kaip ir kokybiškas maistas.
Galime pasidžiaugti, kad vasara yra tas metas, kai įmanoma pasigaminti sveiko maisto daug greičiau nei šaltuoju metų laiku. Tereikia remtis paprastomis taisyklėmis.
TAIP. Šviežiems vaisiams ir daržovėms. Pirkite sezoninius ir užaugintus Lietuvoje – taip būsite tikri, kad jie nėra dirbtinai nokinti ar apipurkšti kokiomis nors cheminėmis medžiagomis. Išsiruoškite uogauti arba nusipirkite miško gėrybių iš vietos gyventojų. Miškuose užaugusios ir sunokusios uogos yra tikros vitaminų „bombos“. Ir geriausia, kad jas galima valgyti kada tik norisi – ką tik nuskintas, pusryčiams, per pietus...
NE. Skanumynams iš pakelių. Rodos, koks vasaros vakarėlis gali apsieiti be ant grotelių kepamos mėsos. O kol jos laukiame, jau tradiciškai gurkšnojame alų ar vyną ir užkandžiaujame įvairiais traškučiais. Nors jei paskaitytume daugelio etiketes, ten rastume daugybę įvairių nenatūralių priedų, skonio stipriklių. O juk galima pasiruošti kur kas sveikesnių ir skanesnių pakramstukų: šiaudeliais supjaustytos morkos, agurkai, salierai, paprikos – ir sveikiau, ir skanu. Svarbi detalė: natūralių produktų skonis pajuntamas tada, kai kurį laiką nevalgoma dirbtinai skaninto maisto: skonio receptoriai jautresni tada, kai jiems leidžiama jausti subtilius, natūralius skonius, užuot juos slopinus sūriu, aštriu valgiu.
TAIP. Daržovėms grilyje. Kas sakė, kad ant grotelių galima kepti tik mėsą? Kai žarijų karštis kiek išblėsta pabandykite ant grotelių sudėti ir paskrudinti stambiai pjaustytas daržoves – svogūną, cukiniją, paprikų. Apšlakstykite jas aliejumi, įtrinkite česnaku ir žolelėmis ir turėsite skanų bei sveiką garnyrą.
NE. Saldumynams. Ledai, įvairūs pieniški, ledų, alkoholiniai kokteiliai, šalta kava su sirupu, gazuoti gėrimai su ledu yra jau tradicinė atgaiva nuo vasaros karščių. Tačiau juose daug cukraus ir net nepastebime, kaip „nieko nevalgydami“ galime priaugti kelis kilogramus. Šalti gėrimai atgaivina tik labai trumpam, didesnė tikimybė peršalti, nei atsigauti. Kur kas prasmingiau išgerti puodelį žalios arbatos – negausite nereikalingų kalorijų ir atsigaivinsite. Juk ne veltui šis gėrimas kilo iš tų kraštų, kur būna tikrai dideli karščiai.
TAIP. Rauginto prieno produktams. Rūgpienis, kefyras, jogurtai yra lengvai virškinami, juose gausu B grupės vitaminų, o juose esanti pieno rūgštis neleidžia daugintis bakterijoms, kai kurias naikina, skatina skrandžio sulčių ir tulžies išsiskyrimą. Šiuose produktuose esantis kalcis labai svarbus, nes prakaituojant netenkama daug mikroelementų. O tai itin svarbu per karščius.
NE. Pašildytam maistui. Antrą kartą pašildytas maistas mažiau vertingas, tačiau per karščius jis dar ir greičiau genda. Ne veltui mūsų protėviai vasarą valgydavo įvairias šaltsriubes. Visus maisto likučius tik baigę valgyti dėkite į šaldytuvą. Tačiau nesijauskite įpareigoti kiekvieną dieną gaminti ką nors „šilto“. Įvairios vaisių ir daržovių salotos yra daug maistingesnės nei tradicinės sriubos. Juk jos neapdorojamos termiškai, vadinasi, lieka daugiau vitaminų. Taip pat jose daug ląstelienos. Todėl vasarą galite drąsiai laužyti žiemos taisyklę, kad kasdien būtina suvalgyti lėkštę sriubos, kad skrandis būtų sveikas. Kasdienė salotų porcija yra dar naudingesnė.