Mitybos specialistė Guoda Azguridienė pataria, kaip valgyti ankštines daržoves

Pupelės, žirniai ir kitos ankštinės daržovės vertinamos dėl baltymų gausos – tyrimai rodo, kad kai kurių rūšių pupelės baltymų kiekiu prilygsta mėsai. Šiose daržovėse gausu angliavandenių, jose yra natrio, magnio, kalcio, kalio, geležies, taip pat vitamino C.

Žirniuose gausu seleno, cinko, fosforo ir B grupės vitaminų. Švieži jie puikiai tinka ne tik salotoms ar maistingoms tyrelėms gaminti, bet ir krimsti užkandžiaujant, sausi – sotesnėms košėms ar troškiniams.

Viena dažniausiai daromų klaidų  – nepakankamas virimo laikas. Ankštinės daržovės verda apie valandą – jas gerai išvirus neturėtų kankinti nei pilvo pūtimas, nei sunkumo jausmas. 

Vis tik, tenka išgirsti ir nusiskundimų – esą ankštinės daržovės sukelia pilvo pūtimą. Tai viena iš dažniausiai nurodomų priežasčių, kodėl jos aplenkia kasdienį pietų ar vakarienės stalą. Tačiau, pasak G. Azguridienės, dėl to kaltos ne išskirtinės šių daržovių savybės, o tai, jog ne visada mokame jas tinkamai paruošti ir valgyti.

„Ruošiant patiekalus iš sausų pupelių ar žirnių, juos prieš verdant būtina gerai išmirkyti, vėliau taisyklingai išvirti. Viena dažniausiai daromų klaidų  – nepakankamas virimo laikas. Ankštinės daržovės verda apie valandą – jas gerai išvirus neturėtų kankinti nei pilvo pūtimas, nei sunkumo jausmas“, – sako. G. Azguridienė.

Pasak jos, sočios ankštinių daržovių košės ir troškiniai puikiai tinka žiemą, o vasarą mitybos specialistė pataria dažniau mėgautis šviežiomis sunokusiomis ankštinėmis daržovėmis.

Šviežios ankštinės daržovės ypač rekomenduojamos tiems, kurie nevartoja mėsos – tai vienas didžiausių baltymų šaltinių, tačiau kitaip nei kiti baltymų turintys produktai, ankštinės kultūros turi kur kas mažiau riebalų. Be to, jos ypač naudingos kenčiantiems nuo padidėjusio cholesterolio.

Šviežios ankštinės daržovės ypač rekomenduojamos tiems, kurie nevartoja mėsos – tai vienas didžiausių baltymų šaltinių. 

Pavyzdžiui, žalieji žirneliai sunoksta dar vasaros pradžioje. Sunokusius žaliuosius žirnius galima valgyti ir su ankštimis – švieži jie saldūs, sultingi ir labai maistingi. Beje, švieži žalieji žirneliai puikiai tinka ne tik sriuboms pagardinti, bet ir kaip maistingas bei sveikas užkandis.

Ir nors kaupiant atsargas žiemai, įprasta žirnelius konservuoti, vis tik, geriausiai vitaminus ir maistines medžiagas jie išlaiko užšaldyti.

Tarp lietuvių mėgstamų ankštinių daržovių – ir šparaginės pupelės. Ruošiant patiekalus ar kremtant šviežias šios rūšies pupeles, reikia žinoti kelis svarbius dalykus.

Šparaginės pupelės skinamos joms vos sunokus, kol šios nespėjo peraugti. Jaunos pupelės švelnesnio skonio, todėl jas galima krimsti tiesiog žalias ar nuplikytas karštu vandeniu.

Peraugusios šparaginių pupelių ankštys įgauna aitrų skonį, todėl vėliau naudojamos tik pačios pupelės – kaip ir įprastos baltosios ar raudonosios, šios puikiai tinka košėms, troškiniams, sriuboms gaminti.

Pasak mitybos specialistės, vasarą turėtume apskritai daugiau dėmesio skirti šviežiems vaisiams ir daržovėms. Dažniau skanauti šviežių agurkų, ridikėlių, salotų, obuolių ir kitų vaisių bei daržovių, taip stiprindami savo imuninę sistemą ir padėdami jai pasiruošti žiemai.

Šviežiose daržovėse, kaip ir vaisiuose, gausu organizmui naudingų antioksidantų, kurie kovoja su laisvųjų radikalų poveikiu, virškinimo sistemai ypač naudingos ląstelienos ir skaidulų.

Gali būti, kad ateityje lietuviai vaisių ir daržovių pradės vartoti dar daugiau. Nepamiršti jų įtraukti į savo meniu skatina ir pasaulyje jau ne vieną dešimtmetį vykstanti kampanija „Penki per dieną“, kuri praeitais metais pradėta ir Lietuvoje.

Kampanijos tikslas – paskatinti mūsų šalies gyventojus gyventi sveikai ir suvalgyti per dieną bent penkis Europos Sąjungoje užaugintus vaisius ar daržoves. Būtent tiek jų suvalgyti rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija.

Kampanija „Penki per dieną“ yra pagrindinė programos „Europos Sąjungos kilmės vaisių ir daržovių žinomumo didinimas Lietuvoje“ priemonė.