Mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė: „Bet kokie kraštutinumai prie gero nepriveda“
Didžiojoje Britanijoje natūropatinės mitybos specialiste dirbanti Tautvilė Šliažaitė pastebi, kad tautiečiai ypač domisi sveika gyvensena. „Tačiau yra linkę pulti į kraštutinumus. Ir pati buvau vegetarė, bet šiandien visiems patariu, jog sveikiausia – visavertė mityba“, – sako natūropatinės medicinos koledžą Londone baigusi specialistė.
Sveikos mitybos patarimus dalijate ir lietuviams, ir anglams. O kaip prasidėjo jūsų pažintis su sveika gyvensena?
Pradžia buvo maždaug prieš dvylika metų, kai studijavau teisę. Kadangi turėjau sveikatos sutrikimų, taip pat odos problemų, pradėjau ieškoti būdų, kaip su jais susitvarkyti. Atradusi jogą, nusprendžiau tapti vegetare. Prieš gerą dešimtmetį nebuvo daug informacijos apie vegetarizmą. Visi mane labai gąsdino. Pamenu, šeimos gydytoja pagrasino, kad geruoju vegetarizmas man nesibaigs. Tačiau buvau be galo užsispyrusi, galvojau: na, aš jums parodysiu! Norėjau susitvarkyti sveikatą ir aplinkiniams įrodyti, kad vegetarizmas – sveikas gyvenimo būdas.
Baigusi studijas ir dirbdama teisininke, supratau, kad kone visą savo laisvalaikį praleidžiu skaitydama apie sveiką gyvenseną. Tada ir pagalvojau, kad galbūt reikėtų keisti specialybę. Nors teisė man taip pat patiko. Metus ieškojau, kur norėčiau studijuoti. Radau natūropatinės medicinos koledžą Londone ir išvažiavau.
Ar studijos Londone pakeitė jūsų supratimą apie sveiką mitybą?
O taip! Didysis pokytis buvo tas, kad vėl pradėjau valgyti žuvį, vėliau – ir mėsą. Nors iš pradžių galvojau, kad, baigusi studijas ir gavusi diplomą, galėsiu lengviau kitiems įrodyti vegetarizmo naudą. Be to, prieš studijas domėjausi įvairiomis dietomis, o po jų iš esmės pakeičiau apie jas nuomonę. Supratau, kad bet kokie kraštutinumai prie gero nepriveda.
Dar studijuodama Londone pradėjau dirbti vienoje sveikatos kompanijoje, susipažinau su daugybe gydytojų. Todėl vos pabaigusią mokslus mane pakvietė dirbti mitybos specialiste į vieną privačią psichiatrijos kliniką. Jau ketverius metus aktyviai dirbu jau keliose klinikose Londone, turiu nemažai pacientų ir Lietuvoje.
Kokias dar mitybos klaidas supratote dariusi, iki pradėdama studijuoti Londone?
Be to, kad iš raciono buvau išbraukusi mėsą, žuvį, pieno produktus, jau galvojau pereisianti prie žaliavalgystės. Tai būtų buvusi didelė klaida. Kai mes iš savo raciono išbraukiame vienus produktus, atsiranda ir daugiau, kurių norime atsisakyti. Taip buvo ir man. Tik vėliau supratau, kad taip besielgiantys žmonės gali pamažu tapti fanatikais, nenorinčiais keisti mitybos net sušlubavus sveikatai. Pas mane ateina nemažai vegetarų, kuriems aiškiai stinga maistinių medžiagų. Kai savo klientų klausiu, kodėl jie yra vegetarai, šie tvirtina, kad dėl sveikatos. Nors akivaizdu, kad pasirinkta mityba jiems netinka. Bet tokiais atvejais žmonės net nenori klausyti rekomendacijų. Todėl pagrindinis mano tikslas – supažindinti visuomenę su sveikos mitybos balansu. Tiesa, būna, kad kai kurių produktų žmonės atsisako, nes jų netoleruoja. Pati nevalgau kiaušinių, nes jie man netinka. Tačiau žmonės daro klaidą išbraukdami didžiulę grupę produktų todėl, kad galbūt kažkam kitam jie netinka.
Kiekvienam mityba turėtų būti labai individuali?
Taip. Be to, noriu pabrėžti, kad šiais laikas yra begalė literatūros apie įvairias mitybos teorijas, todėl turėtume būti itin budrūs ir atsirinkti, ką skaityti. Kai buvau vegetarė, neskaičiau knygų, skirtų visavalgiams, bet rinkdavausi literatūrą apie vegetarizmo naudą. Todėl dabar ir kitus raginu skaityti autoritetingų autorių knygas, o ne žmonių istorijas, kuriems tiesiog tiko vienas ar kitas mitybos metodas. Tiesa, pirmus ketverius metus tapusi vegetare jaučiausi kuo puikiausiai. Vėliau supratau, jog ne todėl, kad atsisakiau mėsos, o dėl to, kad pradėjau valgyti daug daržovių, kitų sveikų produktų, išmokau pati gaminti. Jeigu be to dar būčiau valgiusi mėsą, rezultatai būtų kur kas geresni.
Daug diskusijų sukelianti tema – maisto derinimas. Ką jūs patariate šiuo klausimu?
Maisto derinimo dieta sukurta žmonėms, turintiems virškinimo sutrikimų, ir visiems ji neturi būti taikoma. Dažnai girdime, kad negalima vienu metu valgyti baltymų su angliavandeniais. Patariu atvirkščiai, nes kartu juos valgant mūsų cukraus kiekis nepakyla taip aukštai. Be to, lengviau pasisaviname aminorūgštis, ilgiau jaučiamės sotūs. Todėl drąsiai sakau: valgykite mėsą su bulvėmis! Tik jeigu jūsų virškinimo sistema nėra stipri, aišku, tokį maistą bus sunkiau suvirškinti. Todėl siekiant gyventi sveikai reikėtų pirmiausia susitvarkyti virškinimo sistemą.
Kaip tai padaryti?
Yra bendrieji patarimai ir individualūs. Kiekvienas žmogus skirtingas, todėl vienam virškinimo sistemą pavyksta susitvarkyti labai greitai, kitam tai užtrunka ilgiau. Konsultuodama lietuvius matau, kad daugelis turi kirminų. Dėl šios priežasties sutrinka mūsų virškinimas, organizmui stinga būtiniausių medžiagų, net jei valgomas visavertis maistas. Todėl pirmiausia reikia išnaikinti parazitus. O jų dažniausiai atsiranda tiems, kurie gyvena su gyvūnais, turi mažų vaikų, valgo žalią mėsą ar žalią žuvį. Pati labai mėgstu sušius, todėl žinau, kad retkarčiais turiu išgerti vaistų nuo kirmėlių. Galima gerti cheminius stipresnius medikamentus arba natūralius preparatus. Esu linkusi vartoti pastaruosius.
Virškinimo sistema dažnai sutrinka ir vartojant per mažai skaidulinių medžiagų, daržovių. Retas valgo pakankamai visagrūdžių produktų. Jei skrandis nepakankamai gerai virškina, jaučiame sunkumą, pilvo pūtimą. Kad gerai veiktų virškinimo sistema, valgydami negerkite. Ir nustokite užkandžiauti tarp valgymų. Bent tris valandas leiskite skrandžiui ilsėtis. Jau vien tai labai padės virškinimo sistemai. Naudinga taip pat į savo mitybą įtraukti ekologiško, nepasterizuoto, nefiltruoto obuolių sidro acto. Prieš pat valgį galima išgerti po pusę šaukšto. Tai padės geriau suvirškinti sunkų maistą.
Itin opus klausimas – galima vėlai vakare valgyti ar ne?
Jeigu virškinimo sistema silpna, vargina refliuksas, ypač žalinga prisivalgyti prieš miegą. Kiekvienam žmogui rekomenduoju pavalgyti ne vėliau nei likus trims valandoms iki miego. Bet jeigu mes pavakarieniausime likus penkioms valandos iki miego, peralkę prieš eidami miegoti nugriebsime ką nors nesveiko, kas, žinoma, nebus gerai. Todėl pernelyg ilgo intervalo tarp vakarienės ir miego geriau nedaryti.
Ar žmogus gali savarankiškai atsirinkti, koks maistas jam geriausias?
Labai norėtųsi pasakyti, kad gali, tačiau tai darydamas rizikuoja ilgai užtrukti. Ir pačiai teko nemažai paklaidžioti, krūvą knygų perskaityti, kol atsirinkau, kas man tinka. Jei nebūčiau įstojusi studijuoti į koledžą, net neįsivaizduoju, kiek laiko dar būčiau užtrukusi. Tie žmonės, kurie ateina pas mane į konsultacijas, prisipažįsta, kad sveika mityba jau domisi apie 5–10 metų, yra perskaitę daugybę knygų, išbandę skirtingas dietas, bet kuo daugiau visko daro, tuo prastesni rezultatai. Todėl esu įsitikinusi, kad kiekvienas iš mūsų bent kartą turėtų pereiti programą su mitybos specialistu, o pabaigęs ją, kai kurių patarimų laikytis visą likusį gyvenimą.
Ar visada pakeitus mitybą pavyksta pasiekti trokštamų rezultatų?
Būna įvairiai. Į mane dažniausiai kreipiasi turintys virškinimo sutrikimų, odos problemų, tie, kurių nusilpusi imuninė sistema. Tėvai atveda alergiškus vaikus. Dirbant su pastaraisiais, rezultatų sulaukiame ypač greitai. Pakeitus vaiko mitybą, alergija neretai praeina po mėnesio kito. Su suaugusiais pacientais yra kiek sunkiau, nes jie ne visada laikosi mano sudaryto plano. Galiu parašyti idealiausią, bet jeigu žmogus juo nesivadovaus, nebus ir trokštamų rezultatų. Be to, žmonės, turintys valgymo sutrikimų, galvoja, kad užteks vienos, dviejų konsultacijų ir įvyks stebuklas. Taip greitai niekas nepasikeis. Turint tokią problemą, laukia ilgas kelias. Neretai papildomai reikia ir psichoterapeuto konsultacijų. Taigi rezultatai priklauso ir nuo to, kiek žmogus pasirengęs toli eiti, kiek gali investuoti. Su pacientais dažnai kalbamės ir apie streso lygį gyvenime. Jei nemokėsime atsipalaiduoti, nežinosime, kaip susitvarkyti su įtampa, ir geriausia mityba nepadės.
Ar mityba daro didelę įtaką mūsų psichinei sveikatai?
Labai didelę. Dirbu privačioje psichiatrijos klinikoje, į kurią pasikonsultuoti ateina stambių įmonių vadovai, darbe milžinišką stresą patiriantys žmonės. Apie 98 proc. tokių pacientų turi virškinimo sistemos problemų. Taip yra, nes tarp mūsų smegenų ir virškinimo sistemos yra klajoklinis nervas, todėl dėl streso kenčia ir mūsų virškinimas. Gali būti ir atvirkščiai – nesveikai maitindamiesi galime nulemti prastas emocijas.
Išleidote knygą „Balansas kasdienybėje“. Kokiai žmonių grupei ji skirta?
Joje kiekvienas ras sau naudingų patarimų. Pastebėjau, kad dauguma žmonių yra sutrikę, nežino, ką valgyti, nes vieną dieną perskaito, kad tam tikras produktas yra sveikas, o jau kitą – kad visai netinkamas. Rašydama knygą bandžiau atsakyti į svarbiausius, daugeliui žmonių aktualius mitybos klausimus. Labai tikiuosi, kad kiekvienas perskaitęs supras, kas yra sveikos mitybos balansas, ir žinos, su kokiais kasdieniais įpročiais geriau atsisveikinti.
Kaip, jūsų akimis, keičiasi lietuvių mitybos įpročiai?
Lietuviams galiu pasakyti didelį komplimentą už tai, kad jie nemažai gamina namuose, daug maisto užsiaugina patys. Tačiau mūsų šalyje man nepatinka kraštutinumai. Jie dažnai veda prie valgymo sutrikimų. Dėl to visada pabrėžiu, kad esu prieš dietas. Pas mane ateina itin lieknos merginos ir klausia, kaip numesti svorio. Įdomus pastebėjimas: lietuvaitės labiausiai nori įtilpti į 34–36 dydžio drabužius, o štai anglės – į 38–40. Tuo daug kas pasakyta. Tiesa, Londono gyventojai nėra geriausias sveikos mitybos pavyzdys, nes dauguma jų namuose net neturi virtuvės ir išvis negamina. Todėl dirbdama su anglais jaučiuosi, tarsi būčiau pirmos klasės mokytoja, o su lietuviais – dvyliktos (juokiasi). Bet su dvyliktokais irgi nelengva, nes tenka iš jų galvų išmesti daug neteisingos informacijos, kurios būna prikaupę. O kalbant apie ekologiją, Anglija yra padariusi didžiulę pažangą – tie, kurie domisi sveika gyvensena, perka kokybiškus produktus.
Smalsu būtų sužinoti, kokios pasaulio tautos maitinasi sveikiausiai?
Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas, mažiausiai jomis serga prancūzai. Ir man nekeista, nes šios tautos atstovai nėra linkę užkandžiauti, jie valgo du, daugiausia tris patiekalus per dieną, procesu mėgaujasi niekur neskubėdami, o tai yra labai sveika. Kai manęs klausia, koks svarbiausias žingsnis į ilgaamžiškumą, visada atsakau vienodai: nepersivalgykite! Sveikos mitybos balansą apibūdinu trimis žodžiais: paprasta, sveika ir skanu. O jei dar atrasite būdą, padedantį jums labiausiai atsipalaiduoti, ilgai išliksite sveiki, žvalūs ir energingi.