Mokslininkas A.Vyšniauskas: „Jeigu niekas neužsiimtų mokslu, užstrigtume su visomis problemomis“

„Gal kokioje šeštoje klasėje pradėjau jausti, kad man geriau už kitus dalykus sekasi matematika, o vėliau, kai atsirado chemija ir fizika, pasimatė, kad stiprioji mano pusė – tikslieji mokslai. Papuoliau pas gerą chemijos mokytoją, tad taip išėjo, kad galiausiai ir pasukau chemijos mokslų link“, – pasakoja A.Vyšniauskas, tapęs ir vienu iš „Tūkstantmečio vaikų akademijos“ stovyklos lektorių.

Gilintis į šį sudėtingą, įvairiausių formulių kupiną mokslą jį motyvavo ir dalyvavimas įvairiose chemijos olimpiadose, kuriose sekėsi. „Taigi po mokyklos nebeliko abejonių, kokiu keliu sukti“, – šypteli jis.

Įstojęs į Vilniaus universitetą Aurimas jame mokėsi vienerius metus – toliau mokslus tęsė prestižiniame Oksfordo universitete Didžiojoje Britanijoje. Po ketverių metų rankose jau laikė chemijos studijų magistro diplomą, o Londono imperatoriškajame koledže pasiekė ir daktaro laipsnį.

„Patirtis buvo neįkainojama, mokymosi kokybės kartelė – labai aukšta. Mokslai ir gyvenimas užsienyje suteikė įvairiapusės patirties, galimybę objektyviau įvertinti dalykus savo gimtojoje šalyje. Visada žinojau, kad galiausiai gyvensiu Lietuvoje, svečioje šalyje kurti ateities niekada neplanavau. Taigi kai su žmona baigėme doktorantūrą, apsisprendėme, kad tai – palankus metas sugrįžti į Lietuvą“, – pasakoja pašnekovas.

Aurimas mokslinį darbą laboratorijoje derina su dėstytojavimu VU – šios dvi panašios, tačiau ir skirtingos veiklos, sako jis, sukuria savotišką balansą: „Dirbdamas mokslinį darbą, galima sakyti, nuolat sprendi kažkokias problemas – darai vieną eksperimentą, neišeina, imiesi kito, vėl neišeina... Kol galiausiai prieini prie ko nors apčiuopiamo, o štai dėstydamas būni dėmesio centre, apsuptas studentų, įpareigotas visai kitiems dalykams. Taigi man patinka šis balansas tarp dviejų pareigų.“

A.Vyšniauskas atviras – labai dažnai moksliniame darbe iki naujo didesnio atradimo reikia nueiti ilgą kelią, o tada – džiaugsmas!

Viena iš tokių pergalingų mokslinio darbo patirčių ištiko prieš kelerius metus. Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Molekulinių darinių Fizikos skyriuje dirbantis Aurimas su savo komanda per kiek daugiau negu dvejus metus pirmąkart pasaulyje pagrindė išvadas apie fluorescuojančius klampos sensorių procesus: šios išvados yra didelis žingsnis gydant Alzheimerio, diabeto ir kitas sunkias ligas. Apie šį unikalų atradimą skelbiantį Aurimo mokslinį straipsnį publikavo vienas geriausių tarptautinių chemijos mokslų žurnalų „Chemistry: A European Journal“, o straipsnio iliustracija papuošė šio leidinio viršelį.

„Mokslo pasiekimus viešinti nėra lengva – paprasti atradimai jau buvo padaryti kadais, o dabar reikia atrasti vis sudėtingesnių dalykų, kurie dažniausiai atrandami pamažu, ne vienerius metus kryptingai tęsiant darbus. Mano atveju, kartu su komanda išėjo smarkiai patobulinti klampos jutiklį, kurį vėliau kiti mokslininkai galės panaudoti tiriant ląsteles: pavyzdžiui, pamatyti, kas su jomis vyksta, kai žmogaus organizme vystosi liga“, – paaiškina mokslininkas.

Vyras atvirauja, kad turi ir kitų mokslinių tikslų, tačiau prisipažįsta, kad grandiozinių užduočių sau nekelia – mėgsta mažais, tačiau užtikrintais žingsneliais keliauti į priekį: „Išradęs daug mažų dalykų, tačiau jungdamas juos į visumą, gali pamažu keisti pasaulį. Žiūrėjimas per tolį į ateitį kelia beprasmę įtampą.“

Užtikrina žmonijos progresą

A.Vyšniauskas – vienas iš „Tūkstantmečio vaikų akademijos“ dienos stovyklų lektorių, kuris „Įdomiosios fizikos ir gyvybės mokslų“ sesijų metu kalbės apie ląsteles. Jo pamokoje moksleiviai sužinos, kaip tobulėjantys mikroskopijos metodai ir gebėjimas molekuliniais žymekliais pažymėti įvairiausias ląstelės vietas atskleidė mokslininkams vis daugiau ir daugiau informacijos apie tai, kaip ląstelė atrodo ir kaip viskas joje veikia.

„Dalyvavimas šioje stovykloje man – savotiškas iššūkis. Norisi sudominti jaunimą, tačiau per daug neapkrauti. Žmonėms, kurie patys nėra mokslininkai, paaiškinti mokslinius dalykus yra sudėtinga, taigi tai iššūkis ir man, ir moksleiviams – kad abi pusės susišnekėtų savo kalba“, – šypteli pašnekovas.

Stovykloje žiniomis taip pat dalinsis mokslininkė Akvilė Zabiliūtė-Karaliūnė, dėstytojas Dovydas Banevičius, VU profesorius Mikas Vengris, astrobiofizikas Aivaras Vilutis, mokslininkai Gediminas ir Mindaugas Šarpiai, „Thermo Fisher Scientific Baltics“ mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų vadovas Donatas Staniulis, iGEM Vilnius-Lithuania komanda Greta Zaburaitė ir Bernadeta Aleksandravičiūtė bei kiti.

Mokslininkas tikisi, kad gyvybės mokslai patrauks jaunimo dėmesį, o kai kam galbūt padės apsispręsti renkantis ateities studijas.

„Chemija tai mokslas, kuris mums padeda geriau suprasti, iš ko sudarytas pasaulis. Jeigu mokykloje galvojate, kad jokių formulių jums gyvenime neprireiks, gali būti, kad klystate, nes viskas pritaikoma plačiau, priklausomai nuo to, ką jūs darysite toliau. Mokykloje nemėgau nei dailės, nei lietuvių kalbos gramatikos, tačiau supratau, kad pagrindus reikia turėti įvairių dalykų, o vėliau, pasirinkus kryptį, stipriai gilintis jau į konkrečią sritį. Manau, kad jaunam žmogui svarbu suprasti, kas jam prie širdies, kas traukia, patinka, ko nereikia visiškai dirbtinai spausti“, – sako pašnekovas.

Baigiant pokalbį A.Vyšniausko klausiame – kodėl mokslas toks svarbus, nors neretai visi tie laboratoriniai tyrimai ir ilgus metus trunkantys eksperimentai atrodo taip toli ir sunkiai suvokiami?

„Jeigu staiga visas mokslinis darbas sustotų – mes užstrigtume šiame laikotarpyje ir niekas neis geryn, viskas liks dabartiniame lygmenyje. Palyginkime, kaip žmonės gyvena dabar ir kaip gyveno prieš šimtmetį – skirtumas akivaizdus. Kad ši pažanga atsirastų, reikėjo didelių mokslo pasiekimų. Taigi, jeigu niekas neužsiims mokslu, užstrigsime dabartiniame laikotarpyje su visomis savo problemomis. Mokslas užtikrina, kad žmonija progresuotų į priekį“, – šypteli jis.

Akademija, kurioje norisi mokytis

„Tūkstantmečio vaikų akademija“ – tai savaitinė dienos stovykla su fantastiškais lektoriais: mokslininkais, dėstytojais, meno ar verslo profesionalais. Rekomenduojamas akademijos studentų amžius yra 13–19 metų.

• Išsirink sau įdomiausią savaitinės sesijos temą: „Įdomioji fizika ir gyvybės mokslai“ arba „Įdomieji menai ir politikos mokslai“. Tavęs lauks bent dešimt fantastiškai įdomių ir naudingų paskaitų iš pasaulinio lygio lektorių. 
• Mokytis turi būti smagu, todėl akademijos studentai mėgausis ir naujomis pažintimis su smalsiais bendraminčiais, kvizais, žaidimais, vakarėliais ir muzika kasdien, tad tavęs lauks muzikinis apšilimas ir įvairios staigmenos. „Tūkstantmečio vaikų akademijoje“ atrask savo supergalią: mokslą, žinias ir protą!
• Susitiksime Vingio parko estradoje Vilniuje ir Nemuno saloje prie „Žalgirio arenos“ Kaune. Visur tavęs lauks atviros lauko erdvės su galimybe pasislėpti nuo lietaus ar kaitrios saulės. Laikysimės nustatytų saugumo reikalavimų.

Penkių dienų DIENOS STOVYKLA – tik 58Eur, daugiau informacijos www.tukstantmeciovaikuakademija.lt