Natūralios medicinos gydytoja Tautvilė Šliažaitė: „Sveikatos problemos? Keiskite mitybą!“
Informacijos apie tai, ką patartina valgyti, o ko į burną verčiau nedėti, gauname kasdien. Netgi tada, kai jos neieškome. O jei ieškome, šios srities žinių kanalų – daugybė: TV, internetas, knygos, žurnalai, laikraščiai, dietologai, sveiko gyvenimo būdo mokytojai... Turite receptą, kaip toje informacijos lavinoje nepasimesti ir atskirti grūdus nuo pelų?
Gal geriausia pasitarti su specialistu? Bet ir vėl – o pas kurį eiti? Toks klausimas kyla, nes nūnai konsultuoja ir specialius mokslus baigę dietologai, ir savamoksliai praktikai.
O ar esate ką nors girdėję apie natūralios medicinos gydytojus mityba (angliškai – „naturopathic nutritionist“)? Viena iš Lietuvoje dar labai naujos srities atstovių – Didžiosios Britanijos sostinėje gyvenanti Tautvilė Šliažaitė, kuri baigė Londono Natūralios medicinos universitetą, konsultuoja privačiai (www.manapractice.com) ir dirba prestižinėje psichiatrijos klinikoje.
Buvo įdomu pabendrauti su buvusia teisininke, stačia galva nėrusia į naujus vandenis. Ji sako išmokusi tokių dalykų, kurie iš esmės pakeitė sampratą apie mitybą bei šios poveikį kiekvieno žmogaus sveikatai. Pasirodo, pakeitus mitybą įmanoma atsikratyti imuninės, virškinimo, nervų, endokrininės, širdies ir kraujotakos, kaulų ir raumenų sistemų ir kitokių ligų arba stipriai jas apmalšinti.
– Kodėl taip kardinaliai pakeitėte savo gyvenimą?
– Maistas, jo poveikis žmogui mane visada intrigavo, tad dirbdama teisininke domėjausi įvairiomis mitybos teorijomis, atidžiai perskaitydavau mūsų dietologų teiginius. Šešerius septynerius metus etikos sumetimais buvau vegetarė. Laikui bėgant ėmiau suprasti, jog man trūksta žinių ir paramos, kad galėčiau praktikuoti vegetarystę ir jaustis gerai. Tačiau, kai pasidomėjau dietologijos studijomis Lietuvoje, sužinojau, kad jose dėmesys jai neskiriamas.
Ėmiau aiškintis, kaip mitybos specialistai rengiami užsienyje – taip atradau Londono Natūralios medicinos universitetą, kurio programa idealiai atitiko mano poreikius. Tenai gavau žinių, kurios paskatino atsisakyti vegetarystės (dabar mėsą valgau porą kartų per savaitę) ir atvėrė akis į daugelį kitų dalykų.
TAIP PAT SKAITYKITE: 7 būdai, kurie gerina organizmo savigynos sistemą
– Ar dietologas ir natūralios medicinos gydytojas maistu – iš esmės vienas ir tas pat?
Dietologai studijų metu nemokomi holistinio požiūrio į žmogų ir tai vėliau juos gerokai riboja. O aš buvau skatinama žvelgti į žmogų kaip visumą ir netaikyti vienos ir tos pačios taisyklės visiems.
– Ne. Esminis dietologų ir natūralios medicinos gydytojų mityba skirtumas toks: dietologai studijų metu nemokomi holistinio požiūrio į žmogų ir tai vėliau juos gerokai riboja. O aš buvau skatinama žvelgti į žmogų kaip visumą ir netaikyti vienos ir tos pačios taisyklės visiems. Dietologai skirsto pacientus į tam tikras grupes pagal vis tuos pačius kriterijus (KMI, amžius, lytis, turimos ligos), kurie jiems yra rodikliai, kokias rekomendacijas duoti. Jei dešimt žmonių ateis pas dietologą su diagnozuota skrandžio opa, gaus iš jo panašų valgiaraštį, kurį tik šiek tiek pakoreguos kiekvieno paciento kūno masės indeksas, amžius, lytis.
Aš elgsiuosi kitaip. Esu išmokyta ieškoti kiekvienos ligos priežasties, o kad ją apčiuopčiau, turiu susirinkti apie žmogų kuo daugiau informacijos, susijusios su jo sveikatos istorija. Todėl kiekvienas pacientas iš manęs gauna didžiulį klausimyną, kuriame yra įvairių klausimų apie organizmo sistemų veiklą, persirgtas ligas, vartotus ir vartojamus vaistus ir t. t. Atsakymai į juos – didelės dėlionės dalelės, kurios leidžia pamatyti visuminį vaizdą ir iškart arba pamažėle identifikuoti blogos savijautos, diagnozuotos ligos priežastis.
– Panašu į detektyvo darbą...
Iki šiol nesu sudariusi dviejų vienodų mitybos planų, nes kiekvienas žmogus – atskiras pasaulis, kuriam perprasti reikia laiko.
– Tam tikra prasme taip ir yra! Pavyzdžiui, skaitant skrandžio opą turinčio paciento atsakymus man gali paaiškėti, kad ji ir toliau nesitrauks, jei nebus sureguliuota nervų sistema. Arba galiu įtarti, kad žmogus turi endokrininę ligą ir ji – jo antsvorio priežastis, nors per dešimt metų, kuriuos jis varstė gydytojų kabinetų duris, neišgirdo patarimo išsitirti skydliaukės... Beje, kai į mane kreipiasi žmogus, trokštantis numesti svorio, nekalbu su juo apie kūno masės indeksą ir kalorijų kiekį, kurį galima suvartoti per dieną. Mano kriterijus – kokių maistinių medžiagų šiam konkrečiam pacientui reikia. Jei matau, kad žmogui trūksta baltymų, automatiškai nerekomenduoju pieno produktų, nes jie ne visiems tinka. Iki šiol nesu sudariusi dviejų vienodų mitybos planų, nes kiekvienas žmogus – atskiras pasaulis, kuriam perprasti reikia laiko.
– O daugelis gydytojų pacientams gali skirti tik keliolika minučių, nes už durų jau laukia kiti...
– Būtent! Dauguma dietologų – geri specialistai, tačiau jų darbo specifika kita, jie sutelkia dėmesį į kitus dalykus ir jiems dažnai trūksta laiko. Pažįstu keletą Londono dietologų, kurie pacientui tegali skirti dešimt minučių... Per tiek nieko nepajėgčiau padaryti, man reikia valandos! Daug laiko užima ir paciento motyvavimas po to, kai jis palieka mano kabinetą. Juk sudaryti mitybos planą – tik pusė darbo. Visi mes žinome, kaip labai kartais reikia palaikymo, kad nenutrūktų tai, kas pradėta – ypač tada, kai rezultatą sukuria nevienadienės pastangos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Detoksikacija sultimis: specialistai nesutaria dėl naudos
Dažnai palyginu natūralios medicinos gydytojo mityba darbą su svogūno lupimu: štai vienas sluoksnis pasirodė, štai kitas... Lupi, kol pamatai šerdį. Nuo paciento sveikatos būklės priklauso, kiek reikės konsultacijų – dviejų ar dešimt. Beje, toji pacientė, kuriai nustatė endokrininę ligą, turėjo antsvorio, virškinimo problemų, negalėjo pastoti... Gyvename viltimi, kad ji pagaliau susilauks vaikelio. Pakeitus mitybos įpročius įmanoma išspręsti problemas, kurios atrodo neišsprendžiamos.
– Dirbate psichiatrijos klinikoje – ir šios srities ligoniams galima padėti jūsų metodu?
– Klinikos specializacija – stresas, depresija. Jos vadovas, žinomas Didžiosios Britanijos psichiatras, pasikvietė mane dirbti, nes suvokia, kokia apčiuopiama to, ką valgome, įtaka žmogaus savijautai – ir fizinei, ir psichinei. Didžiojoje Britanijoje natūralios medicinos gydytojų mityba dar nėra tiek daug kaip Australijoje ir JAV, tačiau jų gretos auga. O JAV mano kolegos dirba kone kiekvienoje ligoninėje.
TAIP PAT SKAITYKITE: Reikia pagalbos! Kaip išsirinkti gerą psichotarapeutą?
Svajoju apie dieną, kai tradicinė ir netradicinė medicina pagaliau susivienys ir mes, jų atstovai, dirbsime išvien.
Kai grįžtu į Lietuvą, kaskart pasidžiaugiu, kad ir čia susidomėjimas sveika mityba akivaizdžiai padidėjęs. Matau naujas ekologiško ir natūralaus maisto parduotuves, girdžiu, kad žmonės konsultuojasi su tais, kurie yra sukaupę žinių apie sveiką mitybą ir gyvenseną, ir savo kailiu tas žinias patikrinę. Tegu jie nėra baigę specialių mokslų, bet tie tiesos ieškotojai, mano nuomone, prisideda prie gerų pokyčių. Aš pati matau didžiulę prasmę padėti žmonėms keisti savo gyvenimą. Todėl labai norėčiau, kad mane susirastų netekę vilties. Ir svajoju apie dieną, kai tradicinė ir netradicinė medicina pagaliau susivienys ir mes, jų atstovai, dirbsime išvien. Jei tai taptų visuotinu reiškiniu, žmonės geriau galėtų daryti tai, ką privalo kiekvienas iš mūsų – būti atsakingi už savo sveikatą.