Naujojoje Zelandijoje Nida Degutienė pateko į Viktorijos epochą: „Labiausiai džiaugėsi turistai iš Azijos“

Viktorijos epocha vadinamas karalienės Viktorijos valdymo laikotarpis Jungtinės Karalystės ir Britų imperijos istorijoje, kuris truko nuo 1837 metų iki jos mirties 1901-aisiais. Tuo laikotarpiu Naujoji Zelandija tapo viena turtingiausių Britanijos kolonijų, kuri traukė britus emigrantus ir tiekė Europai bei pasauliui aukščiausios kokybės maistą, vilnos gaminius.

Tą laikotarpį primenantis Viktorijos festivalis kasmet vyksta Naujosios Zelandijos pietinės salos mieste Oamaru, garsėjančiame išlikusia įspūdinga kolonijine architektūra.

Persirengti Viktorijos eros drabužiais ir tris dienas švęsti yra sena šio miesto tradicija, kurią daugiau kaip prieš trisdešimt metų pradėjo entuziastingi vietiniai gyventojai, pasiryžę nors trims dienoms atkurti anuomet gyvavusią atmosferą.

Oamaru senamiestyje išlikusiuose istoriniuose pastatuose tomis dienomis vyksta koncertai, mugės ir daug tuos laikus menančių pramogų, kuriose dalyvauja ir miestelio meras, suvažiuoja aplinkinių miestų gyventojai.

„Galima važinėtis senoviniu dviračiu, žaisti kroketą, dalyvauti gražiausių ūsų ir barzdos konkurse, rąsto pjovimo pjūklu varžybose. Vyksta ir šokių vakarai, arbatos gėrimo popietės“, – portalui Žmonės.lt vardija prieš kelionę šiuo festivaliu pasidomėjusi Nida.

Tuose renginiuose kviečiami dalyvauti ir turistai, visi skatinami dabintis istoriniais drabužiais. „Dauguma miestelėnų tokią aprangą jau turi, damos kasmet demonstruoja vis kitus, dažnai pačių siūtus apdarus, puošiasi naujomis skrybėlaitėmis, – pasakoja. – O turistai ir tie, kas tokių drabužių neturi, gali juos išsinuomoti „Viktorijos drabužinėje“. Nuoma visam šventės laikotarpiui – trims dienoms – kainuoja 95 Naujosios Zelandijos dolerius: apie 53 eurus.“

Kai Nida su vyru planavo savo kelionę po Naująją Zelandiją, turėjo tik preliminarų maršrutą: keliaudami kemperiu galėjo sau leisti būti labai lankstūs. Tačiau Oamaru buvo sąraše vietų, kurias ketino aplankyti. „Skaitydama apie tą vietą mačiau, kad vyks toks festivalis, bet nežinojau, ar būtent tomis dienomis ten būsime mes. Tad kai paaiškėjo, kad Oamaru lankysime kaip tik šventinį savaitgalį, nusprendžiau retro drabužiais pasipuošti ir aš“, – juokiasi.

Išsinuomoti puošmenų Nida, kaip ir kiti turistai, užsuko į „Viktorijos drabužinę“. Ten išvydo šimtus kostiumų. Viena milžiniška patalpa skirta damoms, kita – džentelmenams. Dar keliose – daugybė aksesuarų: batelių, skrybėlaičių, skėčių, rankinių, katiliukų, vaikiškų vežimėlių.

„Ta „drabužinė“ pradeda veikti likus keletui savaičių iki šventės. Užsukančių klientų ten laukia ir kelios nuolatos dirbančios moterys, ir savanorės. Jos į šį reikalą žiūri labai rimtai, – pajuto Nida. – Mane jos pirmiausia išmatavo, tada parodė mano dydžio suknias. Kai išsirinkau, kurios man patinka, matavimosi kabinose padėjo apsirengti. Patikėkite, kai kurių drabužių be pagalbos niekaip neapsivilksi: tiek ten pasijonių ir visokių paminkštinimų, papūtimų – reikia žinoti, ką su jais daryti! Jei kažkas būna per trumpa ar ne visai tinkama, tuoj pat pakeičiama kita detale.“

Kai lietuvė pagaliau išsirinko patinkančius ir tinkančius drabužius, pagalbininkės jai pritaikė apavą, davė pirštinaites, išrinko segę, skrybėlaitę, rankinuką. Festivalyje tokių, Viktorijos laikų stilistikos drabužiais persirengusių, žmonių buvo keli šimtai.

Šeštadienį per Oamaru senamiestį nusidriekė persirengėlių eisena. Nida joje nedalyvavo: pasipuošusi istorine aprangą į miestą išėjo tik sekmadienį, paskutinę šventės dieną.

„Stebint iš šono susidarė įspūdis, kad entuziastingiausiai galimybe persikelti į praeitį džiaugėsi turistai iš Azijos. Jie itin džiaugsmingai puošėsi, o paskui pozavo fotografams. Atmosfera buvo nuostabi, žmonės be – galo draugiški, visi giria vieni kitų pašvitus, nori kartu įsiamžinti ir fotografuoja kitus. Labiausiai sužavėjo, kaip rimtai visi į tą šventę žiūri, stengiasi kuo tiksliau atkartoti ne tik Viktorijos laikų aprangą, bet ir manieras. Tarkim, vyrai praeidami pro damas kilsteli katiliukus, moterys prasilenkdamos viena kitai tūpteli ir nusišypso. Labai smagus nuotykis. Kartočiau!“ – Žmonės.lt sako N.Degutienė.

Fotogalerija: