Miyajima, tezaku, sujime, yubiki, arai, gohoku, tsuma, tezu... Išmokti kalną japoniškų žodžių – nuo ingredientų iki skirtingų peilių pavadinimų – atrodytų tiesiog neįmanoma. Australijoje gyvenanti maisto tinklaraštininkė, kulinarinių knygų autorė Nida DEGUTIENĖ (51), neseniai įveikusi sušių profesionalams skirtus kursus ir egzaminą, sako iki šiol vis dar kalanti tuos pavadinimus: „Prisigalvoju visokių sistemų, kaip prisiminti. Atsirado net įprotis vis save pakrutinti: „Kaip ten tas dalykas vadinasi?..“
Frazė „Velniam man viso šito reikia?“ jos galvoje sukosi nesuskaičiuojamą galybę kartų. Seniai norėjusi pasigilinti į japonišką virtuvę, pasimokyti ne iš vadovėlių, o iš tikrų profesionalų, maisto tinklaraštininkė savo svajonę įgyvendino tikrai ne pačiu lengviausiu būdu. Ir pataikė ten, kur neprofesionalai paprastai nepatenka.
Iš bičiulio gavusi informacijos apie vieną kartą per metus į Sidnėjų atvykstantį Pasaulio sušių gaminimo įgūdžių instituto („World Sushi Skills Insitute“) vadovą ir lektorių Hirotoshi Ogawą ir galimybę dalyvauti sušių profesionalams organizuojamuose dviejų dienų kursuose, ėmė ir nusiuntė savo prašymą.
„Sąžiningai prisipažinau, kad nesu profesionalė. Sušius esu gaminusi gal kokius... aštuonis kartus gyvenime. Pastarąjį maždaug prieš dešimt metų“, – neslepia.