Netikėti tyrimo rezultatai: pusryčiai nepadeda sulieknėti

Pusryčiai / Vida Press nuotr.
Pusryčiai / Vida Press nuotr.
Šaltinis: Elaima.lt
A
A

Neseniai anglai paskelbė labai netikėtą tyrimo išvadą – kad pusryčių valgymas neturi įtakos svorio reguliavimui. Pastaruosius penketą, o gal ir dešimt metų dietologai vieningai tvirtino, kad pusryčiauti būtina ir jų atsisakymas dažna antsvorio turinčių žmonių problema; kad pusryčiai bene svarbiausias dienos maistas. Ir, ką – tai netiesa?

Dabar kaip niekada daug turime informacijos apie sveikatą, mitybą, fizinę veiklą. Yra labai daug teorijų, specialistų, klinikinių tyrimų, ir jie visi prieštarauja vieni kitiems. Kiekvienas žmogus turėtų atrasti, kas tinka jam individualiai, ir gal kiekviena iš teorijų yra savaip teisi, bet kaip susigaudyti paprastam žmogui? Juk mūsų kūnas neskirtas nuolatiniams eksperimentams. Negali išmėginti visko ir būti sveikas.

Dėl pusryčių, rodės, viskas jau buvo aišku: juos valgyti privaloma, norime to ar ne. Įprasime – ir vėliau patys norėsime. Ir štai naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „American Journal of Clinical Nutrition“, paneigia šį faktą. Tyrėjai skelbia, kad ryte valgyti nėra taip būtina, kaip manėme, ypač jei tai daroma tik norint sulieknėti ar palaikyti esamą svorį.

Nebuvo jokių svorio, kūno kompozicijos ar sveikatos pasikeitimų tarp valgiusių pusryčius ir ne.

Tyrimo metu vieni žmonės buvo paprašyti kasdien pusryčiauti, o kiti – susilaikyti. Praėjus šešioms savaitėms, mokslininkai pastebėjo, kad nebuvo jokių svorio, kūno kompozicijos ar sveikatos pasikeitimų tarp abiejų grupių dalyvių.

Tyrėjai pastebėjo, kad pusryčiaujantys žmonės ryte turėjo daugiau energijos, bet, palyginus jų ir antros grupės dalyvių bendrą energiją visos dienos metu, jokių skirtumų nebuvo pastebėta.

Mokslininkai siekė išsiaiškinti, kokį priežastinį ryšį pusryčiai turi su laisvėje gyvenančių žmonių sveikata, energija, svoriu. Tiriami buvo Pietvakarių Anglijos gyventojai nuo 21 iki 60 metų. Pabrėžtina, kad visi tiriamieji turėjo antsvorio arba buvo nutukę, ir galbūt tas laiko tarpas – šešios savaitės – buvo per trumpas, kad įvyktų kokie nors pasikeitimai. Taip pat nebuvo tiriamas protinis darbingumas, kuriam, ankstesnių įvairių tyrimų duomenimis, pusryčių valgymas turi teigiamos įtakos.

Kavos puodelis
Kavos puodelis / Fotolia nuotr.

Išvada: žmonės, kasdien valgantys pusryčius, gali būti šiek tiek sveikesni ar lieknesni, nes apskritai jų gyvenimo būdo įpročiai yra sveikesni, bet tai nebūtinai susiję su tuo, kad jie valgo pusryčius ir ką konkrečiai valgo jų metu.

Taigi taip išeina, kad galime rinktis – pusryčiauti ar ne, atsižvelgdami į savo organizmo poreikius. Ir kad tie, kurie pusryčiams geria tik kavos ar šilto vandens su citrina, nėra tokie jau neteisūs.