Neverkiate? Kenkiate savo organizmui

Kaskart ašaros būna skirtingos

Jei seniai neverkėte, susimąstykite, kodėl. Galbūt tam įtakos turi dar vaikystėje įskiepytas požiūris, o gal po itin skaudaus sukrėtimo nustojote verkti?

Kiekvieną kartą verkiame dėl skirtingų priežasčių. Todėl galima išskirti kelias rūšis ašarų: nuolatines, refleksines ir emocines. Nuolatinės ašaros yra labai reikalingos organizmui, nes drėkina, neleidžia išsausėti akims ir jas saugo. Refleksinės atsiranda tada, kai jas išprovokuoja koks nors dirgiklis, pavyzdžiui, lupamas svogūnas, suspindęs saulės spindulys ir pan. Emocines ašaras dažniausiai sukelia mūsų emocinė būsena, jausmingumas, todėl manoma, kad tokias dažniau lieja moterys ir ne visada iš liūdesio – neretai verkiama iš džiaugsmo ir laimės.

Nauda ir kūnui, ir sielai

Iš tikrųjų verkti ir sveika, ir net labai naudinga. Juk kai akys išsausėja, tai gali reikšti rimtus regos ar net viso organizmo sutrikimus.

Išsiverkę jaučiamės kur kas geriau, nes su ašaromis iš organizmo pasišalina nereikalingos medžiagos, kurios susidaro, kai žmogus patiria stresą, didelę nervinę įtampą. Ašaros padeda sureguliuoti vidinę pusiausvyrą, sumažina įtampą. Žmonės, kurie neigiamų emocijų atsikrato verkdami, rečiau serga virškinamojo trakto bei širdies ir kraujagyslių ligomis. Su ašaromis iš organizmo pasišalina streso hormonai. Be to, jei žmogus jaučia, kad paverkęs jis nusiramina, tarsi apsivalo, jaučiasi geriau, jam pasidaro lengviau, tada tikrai nėra ko gėdytis verksmo ir kartais būtina leisti sau išsilieti.

Verkdami žmonės greičiau ir lengviau sumažina kančią. Juk visos neišreikštos emocijos kaupiasi ir kenkia psichinei sveikatai. Galbūt ašaros neišspręs jūsų bėdų, bet bent jau pasijausite geriau. Ašaros gali padėti susitaikyti su netektimi praradus artimąjį ar augintinį. Geriausia paguoda – apkabinti žmogų ir leisti jam išsiverkti.

Ne visi gali verkti

Tikrai ne kartą yra tekę girdėti mažiems berniukams sakant: „Tikri vyrai neverkia, kodėl dabar suskydai?“ Paauglei, verkiančiai dėl nelaimingos meilės, tėvai taip pat dažnai rėžia: „Anokia čia tragedija...“ Tokiais pasakymais vaikus mokome neverkti, teigiame jiems, kad tai gėdinga, nėra gerai, nes ašaros rodo silpnumą, todėl nereikia atskleisti savo jausmų. Juk jau darželyje verkiančiam vaikui sakoma, kad būtų stiprus ir neverktų, nes tai nepriimta.

Todėl neretai suaugę žmonės nemoka ar negali verkti ir prisipažįsta, kad paskutinį kartą tai darė prieš keletą metų ar net vaikystėje. Tokia būsena gali reikšti ir depresiją, nes išgyvenami jausmai užslopinami. Todėl jei seniai neverkėte, susimąstykite, kodėl. Galbūt tam įtakos turi požiūris, įskiepytas dar vaikystėje, o gal po itin skaudaus sukrėtimo nustojote verkti?

TAIP PAT SKAITYKITE 8 paprasti pratimai akims mankštinti

Ar moterys verkia dėl to, kad yra jausmingesnės?

Visgi daugiau verkia moterys nei vyrai. Apskaičiuota, kad moterys per metus verkia maždaug 30–60 kartų. O štai vyrai tik – nuo 6 iki 17 kartų per metus. Šioje srityje moterys lenkia vyrus – verkia ne tik dažniau, bet ir ilgiau. Tai daro maždaug 6 minutes, o vyrai tik 2–3 minutes.

Psichologai teigia, kad moterų verksmingumą reikėtų sieti su hormonu prolaktinu. Jį išskiria posmegeninė liauka, kuri susijusi su emocijomis. Galbūt todėl moterys labiau mėgsta jausmingus filmus, greičiau susigraudina ir verkia net tais atvejais, kai vyrams atrodo, kad visiškai nėra dėl ko. Įtakos turi ir tai, kad mergaitėms nuo mažens nedraudžiama verkti, nesakoma, kad ašaros yra silpnumo požymis.

O štai vyrams priešingai – nuo mažens aiškinama, kad tikri vyrai nerodo jausmų, nelieja ašarų. Kai berniukams nuo mažens taip kalbama, jiems sunku atpažinti savo jausmus, o vėliau jų nelabai ir supranta. Tačiau jei vyras nebijo verkti, jis parodo ne silpnumą, o savo stiprybę. Juk tik itin stiprios emocijos sukelia norą verkti.