Nuo netinkamai paruošto supermaisto gali prireikti supervaistų

Kas tai gali būti? Daugybė maisto produktų, apie kuriuos prieš dešimtmetį net girdėję nebuvome: goji uogos, kale kopūstai, bolivinė balanda, ispaninis šalavijas, kanapių sėklos, kokosų aliejus ir t. t. Tačiau kai kuriems iš jų puikiai tiktų posakis, kad vaistą nuo nuodo skiria dozė.

Žinoma, supersveikų produktų vaistui neprilyginsime, o be to ir „dozė“ – kiekis, mums ne toks aktualus šiuo atveju. Tačiau esmė panaši: sveiką supermaistą nuo žalos sveikatai kartais skiria ne tiek ir daug – tik paruošimo būdas.

Pasirodo, skiriant pakankamai laiko ir dėmesio kai kurių produktų paruošimui, galima ne tik išsaugoti produktų naudingąsias savybes, bet ir apsisaugoti nuo sveikatos bėdų. Ir šį kartą pakalbėsime apie kelis produktus, kurių paruošimas be galo svarbus.

Svarbiausia – nepritrūkti kantrybės ir truputį „pasiterlioti“

O pradėsime nuo ispaninio šalavijo, mėgstamo vadinti „chia“, sėklų. Jei netyčia nespėjote nugirsti – ispaninis šalavijas yra naujausias supermaistas. Dviejuose valgomuosiuose šaukštuose šių sėklyčių yra net 117 kcal, tačiau taip pat 4 g baltymų, 8 g skaidulų ir itin didelis kiekis omega-3 riebiųjų rūgščių, tokių būtinų mūsų širdžiai, smegenims, imunitetui ir dar kitoms organizmo struktūroms.

Išvardijus tokius privalumus ir gausią sudėtį, būtų kone nuodėmė nenusipirkti ispaninio šalavijo sėklyčių ir jomis nepaįvairinti visko, pradedant jogurtu, salotomis, padažais, baigiant desertais. Tačiau daugelis nežino ir net nepasivargina pasidomėti, kad vienas iš būdų vartoti ispaninio šalavijo sėklas yra  labai nerekomenduojamas.

Ispaninio šalavijo sėklos turi ypatingą savybę – sugerti net iki 30 kartų daugiau vandens, nei jos pačios sveria. Kas nutinka šių sėklyčių suvalgius sausų? Jos pritraukia vandens iš virškinamojo trakto, sulimpa į vientisą, tąsią masę, kuri gali prilipti ar įstrigti kurioje nors virškinamojo trakto vietoje.

Taip pat skaitykite: Supermaistas: žaibiška sveikatos dozė

Su išbrinkusių sėklų dariniu, užstrigusiu stemplėje, jau ne kartą susidūrė gastroenterologai. Daktarė gastroenterologė Rebecca Rawl iš JAV teigia, kad tokius atvejus per visą savo netrumpą karjerą mato pirmą kartą. Tačiau žinant, kaip ispaninio šalavijo sėklų populiarumas auga, tikėtina, kad tokių atvejų bus dar ne vienas ir ne du.

Tad ką daryti? Išbrinkinti sėklas prieš vartojant, kad jos nebrinktų jūsų virškinamajame trakte ir nesukeltų trakto obstrukcijų. Palaikyti per naktį pamerktas vandenyje ar kokiame kitame skystyje ir tik tuomet jas valgyti bei džiaugtis visais šių sėklų privalumais bei maistingumu.

Kale kopūstas – dar vienas ypatingas maisto produktas. Kilęs iš tos pačios šeimos, kaip ir brokoliai bei briuseliniai kopūstai, kale kopūstas itin mėgstamas didelį cholesterolio kiekį kraujyje turinčių žmonių. Išties šis kopūstas ne tik padeda mažinti blogojo cholesterolio kiekį, bet jame dar gausu antioksidantų, stiprinančių širdį ir apsaugančių nuo kraujagyslių ligų, pasižyminčių priešuždegiminiu, priešvėžiniu poveikiu.

Neseniai sudvejota, ar tik šis kopūstas nekaupia toksiškų metalų, kurie nuodija organizmą, ir nors įvairūs moksliniai tyrimai įtarimus paneigė, tačiau yra kitas dalykas. O tiksliau, konkretus pavyzdys, kai viena žaliavalgė žurnalistė, kasdien godžiai gėrusi iš kale kopūstų ir kitų panašių superproduktų pagamintus kokteilius, susirgo hipotiroidizmu.

Hipotiroidizmas – būklė, kai skydliaukė nebeišskiria skydliaukės hormonų, todėl sulėtėja metabolizmas (medžiagų apykaita), gali kamuoti sąnarių skausmai, sutrikti širdies veikla, atsirasti nevaisingumas, augti svoris. Ir nors ši būklė dažniausiai išsivysto vyresnio amžiaus moterims, ją gali sukelti kai kurie produktai. Produktai, pasižymintys vadinamosiomis goitrogeninėmis savybėmis. Štai toks produktas yra ir kale kopūstas.

Anot gydytojos natūropatės Deirdre Orceyre, kale kopūstas gali ne tik slopinti skydliaukės veiklą, bet ir būti itin sunkiai virškinamas. Todėl mitybos specialistai rekomenduoja kale kopūsto lapus vartoti tik tinkamai termiškai apdorojus – verdant vandenyje, garuose. Žinoma, tuomet kale kopūstuose nelieka tiek daug naudingųjų medžiagų – vitaminų, antioksidantų. To, dėl ko šis kopūstas yra toks ypatingas.

Todėl kai kurie sveikuoliai stipriau laikosi įsitikinimo, kad kale kopūstai – labai sveika, jei vartojami saikingai ir šio kopūsto termiškai neapdoroto skanauja kartą ar du per savaitę.

Įprastesnis ir netikėtas produktas

Ką dar būtų galima įtraukti į šį sąrašą? Ogi gerokai labiau pažįstamą augalą – rabarbarą. Rabarbaro gabaliukai cukruje, rabarbarų ir braškių pyragas, saldi sriuba ir visokie kitokie maisto produktai nėra tokie reti mūsų šalyje. Ir nors daugeliui gali būti savaime suprantama, kaip paruošti rabarbarą, vis dar atsirandą tokių, kurie sukepa, sutroškina, suverda rabarbarą su lapais, o tai – didelė klaida.

Rabarbaro lapuose kaupiasi toksiškos medžiagos, kurios patenka į organizmą juos suvalgius. Pagrindinės organizmui kenksmingos medžiagos – antrachinonai ir oksalo rūgštis. Nors botanikos knygose galime rasti, kad reikia didelio kiekio rabarbaro lapų, kad žmogus mirtų, vis dėlto kai kam užtenka vieno lapuoto rabarbaro, kad pasijustų blogai.

Vis dar atsirandą tokių, kurie sukepa, sutroškina, suverda rabarbarą su lapais, o tai – didelė klaida.

Jautresnis asmuo gali pajusti sunkumą kvėpuojant, burnos deginimą, akių skausmą, pykinimą, viduriavimą, silpnumą. Taigi būtinai pašalinkite rabarbaro lapus, prieš ruošdami ką nors skanaus iš šios daržo gėrybės.

Na, ir galiausiai – apie žaliavalgystę ir vieną kiek keistą žaliavalgišką maisto produktą. Žaliavalgystė užkariauja visą pasaulį. Daugybė straipsnių apie išsigydžiusiuosius ligas, numetusius svorį ir atradusius tikrą gyvenimo džiaugsmą žaliavalgius bado akis internete, spaudoje ir televizijoje. Bado taip, kad nejučia pradedi dairytis žaliavalgiškų receptų ir produktų.

Tai štai, žaliavalgystė paremta idėja, kad valgomas maistas neturi būti apdorotas. Neapdorojant maisto, ypač neapdorojant jo termiškai, išlieka visos svarbiausios jame esančios mitybinės medžiagos. O idant maisto įvairovė išliktų net nevartojant jo apdoroto, valgomi visokie įdomūs dalykai.

Taip pat skaitykite: Žaliasis supermaistas – organizmui stiprinti ir valyti

Pavyzdžiui, termiškai neapdorotos raudonosios pupelės. Žinoma, šiaip šis produktas niekuo keistas, bet valgyti jį žalią – įdomus sprendimas. Žmonės šias pupeles kelias valandas palaiko vandenyje ir gardina įvairiausius patiekalus.

O raudonosios pupelės natūraliai kaupia toksinus, vadinamus lektinais. Jų yra net ir organinio maisto parduotuvėse randamose pupelėse. Tad prieš vartojant tokias pupeles neapdorotas, būtina jas mirkyti kokias 8 valandas. Priešingu atveju lektinai gali pakenkti skrandžio ląstelėms, pažeisti jų natūralų atsinaujinimą, net sukelti tų ląstelių mirtį.

Tik kelios tinkamai neapdorotos raudonosios pupelės, ir įmanoma, jog jus kamuos pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai. Kita vertus, net ilgai pamirkius šias pupeles, lektinų lieka. Pačių žaliavalgių internetiniuose puslapiuose dalijamasi informacija, kad termiškai neapdorotos šios pupelės nuodingos. O savo naudingąsias savybes jos išlaiko net termiškai apdorotos.

Tad rūpinkitės tuo, ką valgote, bei tuo, kaip paruošiate sveiką maistą.

Parengė Audrė Bartaševičiūtė